Evoliucija

Nerimą kelia tai, kad nesimato tikslaus plano, kaip turi elgtis vyriausybė su realiai jau bankrutavusiu junginiu. Manykime, kad vyriausybė perima pagrindinį Leo LT akcijų paketą, o visi iškelti tam junginiui uždaviniai lieka – tai yra lieka tas pats bizantiškas verslo modelis ( visa finansinė našta užkraunama vartotojams), tie patys energetikos ideologai, iš esmės nemokantieji dirbti naujomis sąlygomis.

Prisiminus nesenus blokados laikus, galima tikėtis, kad išradingieji tautiečiai arba įsirengs alternatyviuosius energijos šaltinius ( kas vis dar trukdoma, bet laisva rinka čia padarys savo tvarką!), arba taupys tiek, kad bizantiškas modelis tikrai nesuveiks. Privalumas būtų gal tik tai, kad gautas pelnas už brangią elektrą liks valstybės ižde, net įvertinant visus galimus korupcinius nuostolius.

O kaip čia bus su mūsų nauja AE? Vienintelis privalumas, kuo mes čia galime pasigirti, tai jau sukurta IAE elektrinės infrastruktūra (beliktų tik apskaitą galų gale įrengti Lietuvos teritorijoje) ir gal būt dalis aptarnaujančio atominę stotį personalo ( jei jie neišsibėgios po 10-12 metų). Visa tai galėtų atpiginti investicijas apie 30 proc. Belieka ieškoti investuotojo!

Kad būtų lengviau suprasti investuotojo mąstyseną, pabandykime modeliuoti paprastesnį modelį – investuotojas, turintis didelę patirtį batų gamyboje, atvyksta Į Lietuvą statyti naujo batų fabriko. Apsidairęs jis pasakys – rinka maža, be to jau seniai atvira, praktiškai didžiumos žinomų gamintojų prekės jau čia, o ir turtingų žmonių nedaug, norinčių pirkti išskirtinę avalynę. Taigi naujo batų fabriko nebus. Dabar apie AE. Pasidairykime ir paskaičiuokime, kiek kaimynų aplink mus žada statyti atomines? Parodykite nors vieną rimtą studiją, kaip žadama parduoti elektros energiją į rytus –manau  jos tikrai nerasite. Tačiau  pigiai perimti perteklinę energiją tikrai yra norinčių. Išvada labai paprasta – imkime ir susiskaičiuokime, ką turime, ko norime. Pirmiausiai reikia susitvarkyti vidinius tinklus, jų žiedus, kad būtų galima realiai parinkti minimalų asinchroninių jungčių skaičių su Rusija ( Baltarusija), taip pereinant prie UCTE standartų.  Prof. Anzelmas Bačauskas yra rašęs, kad prekiauti  sėkmingai elektra galima ir per asincroninius intarpus, nes „energetikos sistemų asinchroninės jungtys gerina jų galios srautų valdymą ir veikimo stabilumą. Lietuvai ir Baltijos šalims svarbu turėti tarpsisteminę jungtį su Lenkija, nesvarbu – sinchroninę ar asinchroninę, nes ji išplečia elektros rinką ir padidina apsirūpinimo elektra patikimumą“. Tai yra lyg ir nėra jokių problemų atsijungti nuo Rusijos standartų  ir tuo pačiu prekiauti su ja. Kita vertus UCTE privalumas būtų ir tai, kad dėl  stabilesnio dažnio palaikymo būtų sutaupoma nemažai elektros energijos.

Taigi, kaip ir kada ieškoti  AE investuotojo? Sukuriame bendrą  Baltijos šalių elektros energijos rinką, bendrus prekybos elektros energija licenzijavimo principus, galimo dempingavimo priežiūros mechanizmą, susitvarkome perdavimo ir skirstymo tinklus, modernizuojame generavimo šaltinius, pereiname  į UCTE sistemą, susitariame dėl būtino bazinio generavimo lygio, pilnai išnaudojame Kruonio HAE privalumus, integruojame į energetikos sistemą visas galimas alternatyviosios energetikos rūšis ( įtraukiant į žemės ūkio gamybos ciklą ir energetiką), suderiname centralizuoto ir decentralizuoto emergijos valdymo principus, bei juos įgyvendiname. Taip pat pilnai išnaudojame Lenkijos ir Švedijos energetines jungtis. Nepadarius šių darbų ( ar bent labai nuodugniai neišanalizavus visos šių darbų sekos) ieškoti investuotojo neverta.

Stebint dabartinę situaciją energetikoje, kada ir vyriausybė ir NDX ir naujoji Energetikos ministerija kažko delsia, kažką trukdo, vilkina, prisimenu savo senelio posakį: „Nei pats valgo, nei kitam duoda“. Apsispręskime pagaliau.

Otmar Frey: ZWEI siekia išsamiai informuoti visuomenę, politiką, žiniasklaidą ir sprendimus priimančius profesionalus apie energetiškai efektyvių technologijų potencialus ir galimybes. Rinkoje  siūlomų inovatyvių sprendimų pagalba, juos greitai įsisavinant, jau šiandien Vokietijoje per metus būtų galima sutaupyti apie 57 milijardus kWh elektros energijos, ir tik vėdinimo-šaldymo, elektros variklių ir apšvietimo srityse. Apytiksliai tai yra 40 procentų visų Vokietijos namų ūkių elektros energijos sąnaudų. Visose elektrotechnikos ir elektronikos srityse šiandien jau turime plačią energetiškai efektyvių gaminių pasiūlą: pasiūla apima pramonės ir verslo, o taip pat  privatųjį ir viešąjį sektorius. Paklausa, deja, labai atsilieka nuo pasiūlos, nepaisant, kad energetiškai efektyvūs gaminiai turi daugelį privalumų: iš verslo administravimo pusės – nedidelis energijos suvartojimas ir kartu vartotojimo išlaidų sumažėjimas; iš darnaus vystymosi  pusės – greitas ir veiksmingas poveikis klimato apsaugai; iš pramonės pusės – inovacijų, aukščiausios klasės technologijų ir darbo vietų skatinimas. Iniciatyva Inteligentiška energija – EnQ yra reikalinga, kad būtų imtasi priemonių paskatinti rinką iš vartotojų pusės ir kad būtų pagerintas politinis akstinas energetiškai efektyvių elektrotechnikos ir elektronikos produktų sklaidai ir sprendimų skatinimui.  

Klausimas: White-papers, EnQ žurnalas ir interneto platformos- esate plačiai atstovaujami žiniasklaidos priemonėse. Ką Jūs tikitės pasiekti?

Otmar Frey: White-papers aprašo energetiškai inteligentiškų technologijų potencialus nuo elektros gavimo, paskirstymo, iki jos panaudojimo mažinant elektros suvartojimą bei CO2 išskyrimą, o taip pat ir kliūtis, iškylančias diegiant efektyvias technologijas ir pasiūlymus jų pašalinimui. Čia pateikiami gausūs best practice pavyzdžiai, su konkrečiais duomenimis mažinančiais CO2  išmetimą,  didinančiais efektyvų energetinį potencialą  ir ekonominio atsiperkamumo skaičiavimais. Informacija yra orientuojama į sprendimus priimančius aukšto rango politikus, valdančiuosius, pramonės atstovus bei žurnalistus. White-papers galite paskaityti ar parsisiųsti: http://www.en-q.de/weissbuch.html arba http://www.en-q.de/whitebook.html 

Klausimas: Kas yra EnQ?

Otmar Frey: EnQ – iniciatyvos žurnalas apie inteligentišką energetiką. Du kartus per metus išeinantis EnQ žurnalas informuoja apie plačią inteligentiškų ir energetiškai efektyvių technologijų pasiūlą, pristato didžiuosius iniciatorius, dalyvauja politiniuose debatuose ir pristato reikšmingiausius pavyzdžius, sprendimus ir produktus. Šis žurnalas yra orientuotas į įmones ZVEI nares, kitų pramonės šakų įmones, sprendimus priimančius politikus, valdančiuosius ir žurnalistus. Iniciatyvos internetinė svetainė www.en-q.de. Patekęs į internetinę svetainę www.en-q.de lankytojas atsiduria virtualiame pasaulyje su trimis pasirinkimo galimybėmis (pramoninė halė, privatus  būstas ir viešoji erdvė), kuriose galima interaktyviai susipažinti su energetiškai efektyviomis technologijomis. Interneto svetainės lankytojui yra išsamiai paaiškinama, kad energetiškai efektyvių technologijų panaudojimas yra ir elektros energijos taupymas ir kartu pristatomi inteligentiški energijos naudojimo produktai. Internetinės svetainės pagalba ZVEI papildo teikiamą informaciją ir interaktyviu elementu, kuriuo galutinis vartotojas, o taip pat ir priimantieji sprendimus ekonomikos, pramonės ir politikos atstovai, gali susipažinti su šiuolaikiškomis energijos naudojimo technologijomis.  

Klausimas: Svarbiu potencialu energijos taupymui yra laikomas elektros  variklių modernizavimas. Kaip galima šioje srityje pasiekti užsibrėžtą 10 proc .energijos  sutaupymą?

Otmar Frey: Esant įprastam vartojimui, pasenusių elektros variklių sistemų modernizavimas per metus sutaupytų 27,5 milijardus kilovatvalandžių elektros. Tai yra 11 proc. visos pramonėje suvartojamos elektros energijos, arba per metus energijos išlaidoms sutaupyti 2,2 milijardai eurų. Didžiausias dėmesys yra skiriamas variklių apsisukimų skaičiaus reguliavimui ir elektriniams varikliams, priskiriamiems energetiškai efektyviai EFF1 klasei  . ZVEI informacinės kampanijos dėka, modernizavimo ir elektros variklių keitimo programos įmonėse po truputį įsibėgėja. Įgyvendinimas vyksta lėtai iš dalies ir dėl informacijos stokos apie energijos suvartojimą įmonėse, išanalizuojant ir įvardinant daugiausiai energijos vartotojančius įrengimus. Kita priežastis yra tai, kad įmonėse dažniausiai skirtingi skyriai atsakingi  už įrenginių pirkimą, aptarnavimą, bei elektros energijos išlaidas. Informacinių kampanijų tikslas yra best practice pavyzdžių pagalba parodyti, kaip nedidelių investicijų pagalba galima sutaupyti energijos išlaidas (informacinę brošiūrą galima nemokamai užsisakyti adresu antriebe@zvei.org). 

Klausimas: Jei 99 proc. visų Vokietijoje gaminamų skalbimo mašinų yra priskiriamos A klasei, ar tai yra ženklas, kad energijos efektyvumo klasių paskirstymas jau  nebeatitinka efektyvios energijos naudojimo nuostatų? Ką čia reikia daryti?

Otmar Frey: Dėl klausime pateiktos problemos Briuselyje yra performuluojami reikalavimai dėl energijos efektyvumo klasifikavimo. Matomai A klasė nebebus pati efektyviausia, gal  net priešingai. Galima tikėtis, kad visos efektyvumo klasės bus peržiūrėtos. Numatoma, kad naujasis klasifikatorius įsigalios 2010 m. viduryje arba metų pabaigoje. 

Klausimas: Kaip Jūs įsivaizduojate ateities energijos infrastruktūrą, kokį vaidmenį vartojimo optimizavimui turi taip vadinami inteligentiški skaitliukai ir inteligentiška pastatų technika?

Otmar Frey: Aprūpinimas elektros energija Vokietijoje ir Europoje turi paklusti visiškai naujiems reikalavimams. Ypač prie šių reikalavimų priskiriama didelės išorinių vėjo parkų galios integravimas į perdavimo tinklus ir decentralizuotų gamybos šaltinių pagausėjimas, kurie tiesiai jungtųsi į skirstomuosius tinklus. Problema gali atsirasti, norint kai kuriuose atskiruose regionuose  nedidelio galingumo saulės baterijų pagamintą elektros energiją jungti į paskirstymo tinklus,  tačiau  tikimasi ir šią problemą artimiausiu metu  techniškai išspręsti.Iš principo pasikeitus pagrindinėms sąlygoms, privalu išlaikyti šiandien egzistuojančias energijos aprūpinimo garantijas. Perdavimo tinkluose tai pareikalaus didesnio eksploatavimo, bei valdymo lankstumo. Tam reikalingos inovatyvios technologijos jau parengtos ir diegiamos. Galingų tarpvalstybinių tinklų (European Supergrid) kūrimas – viena iš pagrindinių idėjų. Aprūpinimo elektra infrastruktūros inteligencija ateityje vis daugiau priklausys nuo elektroninių bei komunikacinių komponentų,  perdavimo, bei skirstymo tinklų pralaidumo ir techninių sistemų tobulinimo. Tai ypatingai atsilieps decentralizuotam (atskirame nedideliame regione) energijos valdymui. Decentralizuoto energijos valdymo sistemos inteligencija glūdi sklandžiame kompleksiškame skirtingų elektros gamybos įrengimų suderinime ir optimizuotame elektros energijos poreikyje. Tikslas yra per vidinį pasiskirstymą išvengti neefektyvių apkrovų ir kartu elektros energijos aprūpinimo sistemoje išvengti papildomų rezervinės galios šaltinių įrengimo.  Pastatų energijos infrastruktūra ateityje tūrėtų būti taip suformuota, kad energijos suvartojimas galėtų būti organizuotas pagal poreikį ir vartojimą, o taip pat optimizuojant išlaidas. Būtent čia inteligentiški skaitliukai ir būtų svarbus lūžis, nes būtent šių skaitliukų pagalba gali būti aiškiai įvertinti vartojimo rodikliai. Tai būtų ir komunikacinis lūžis pastato energijos valdyme, nes greta energijos infrastruktūros atsiranda interaktyvi informacija  ir vartotojui. Tokiu būdu gali būti realizuotos pastangos (ir planai) dėl vartojimo optimizavimo. Mūsų dispozicijoje esantys centralizuoti ar decentralizuoti energijos šaltiniai galėtų būti naudojami optimaliai. Vartotojams šiame procese padeda inteligentiška (moderni) pastatų energetikos technika, kuri energijos vartojimą reguliuoja pagal vartotojo poreikius ir optimaliomis išlaidomis. Inteligentiškos pastatų technologijos energijos vartojimo optimizavimui turi papildomą potencialą, kaip pavyzdžiui automatinis apšvietimo reguliavimas, taupymas vėdinimui skirtos energijos optimizavimas, automatinis šviesos išjungimas ir kita. 

Interviu paruoštas bendradarbiaujant su žurnalu BussSysteme (Vokietija)

Klausimas: Pone Dr. Balanai, kokių priemonių imasi Rumunija, kad pasiektų ES suformuluotus energijos taupymo tikslus? Dr. Balan: Rumunijoje mes pradedame įgyvendinti ambicingą programą, kurios pagalba iki 2020 m. turėtume sutaupyti 20 proc. energijos. Didelį vaidmenį mūsų šalyje atliks vandens jėgainių panaudojimas, jas modernizuojant. Kaip nacionalinis Pasaulio energetikos tarybos komitetas, drauge su 160 šio komiteto narių Rumunijoje, dirbame prie skirtingų programomų, kad optimizuotume energijos taupymą visoje srityse, pradedant nuo energiją generuojančių šaltinių, iki perdavimo,  skirstymo ir vartojimo. Klausimas: Kur būtent Jūs čia matote didžiausius energijos taupymo potencialus? Dr. Balan: Iš šiuo metu vykstančio Rumunijos elektrotehninio sektoriaus privatizavimo proceso mes tikimės, kad būsimi tinklo operatoriai, tokie kaip EON arba CES, arba nacionalinė įmonė „Transelektrika“ savo iniciatyva ir dėl savo ekonominių interesų elektros tinklus rekonstruostinkamai. Prisijungimas prie Europos energetinių tinklų pareikalaus investicijų ir galimybę prisiderinti  prie Europinių standartų. Vėjo parkas, esantis netoli mūsų atominės elektrinės Dobrojane, ilgainiui taip pat turės tapti rimta pirminės energijos taupymo alternatyva. Rūpesčių mums kelia tik tai, kaip mes vien vėjo ir vandens jėgainėmis galėsime užtikrinti nuolatinę energijos gamybą. Klausimas: O kokie galimi pokyčiai vartojimo sektoriuje? Dr. Balan: Vartotojų iniciatyva, vietinis projektavimo institutas ISPE atliko tyrimus ir nustatė, kad praradimai pastatuose Rumunijoje yra palyginus nedideli. Kita vertus, daugiau nei 90 % pastatų yra privati nuosavybė, tad mes manome, kad vartotojai patys rūpinsis, kad energijos praradimai pastatuose būtų kaip įmanoma mažesni.  Klausimas:Energijos taupymas pirmiausia kainuoja. Ar privačios nuosavybės savininkai Rumunijoje pasirengę padaryti tokias žymias investicijas? Dr. Balan: Mūsų nacionalinio komiteto narys ESCO siūlo paslaugą, kuri turėtų būti įdomi pastatų savininkams. Siekiant pagerinti energetinį balansą, ESCO pateikė pasiūlymą, kad jų firmai apšiltinant pastatus 10 proc. nuo sutaupytų energijos išlaidų keletą metų atiteks ESCO, kaip kompensacija už patirtas išlaidas. Tai turėtų būti įdomus paskatinimas energijos taupymui.  

Interviu paruoštas bendradarbiaujant su žurnalu BusSystem (Volietija)