Ar prarandame vienintelį šansą?

Gdansko Energetikos institute (Instytut Energetyki Gdansk) šiuo metu modeliuojama Lenkijos elektros tinklų struktūra, įvertinant projektuojamą jungtį su Lietuva (LitPol), bei galimas jungtis su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Minėto instituto specialistai informuoja,  kad kontaktuojant su Lietuva, jie gauna informaciją, kad LitPol  jungtyje nuolatinės srovės intarpas planuojamas prie Lietuvos –Lenkijos sienos, Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu aiškinantis su Kaliningrado specialistais būsimų galimų jungčių su šiuo regionu klausimus, pastarieji sutinka, kad, įvertinant visas Rusijos ambicijas statyti galingą elektrinę šiame Rusijos anklave su tikslu parduoti perteklinę energiją kitoms šalims, būtų logiška ne tik Baltijos šalims, bet ir Kaliningradui jungtis prie  UCTE sistemos. Tam reikalingas politinis sprendimas, o jį galėtų inicijuoti Lietuva.

Kadangi Lietuvos pusė to daryti neketina, o ir lenkams turėti  tik vieną sinchroninę jungtį su regionu, kuris neturi praktikos,  kaip patiems reguliuotis dažnius, bei galios rezervus (neplanuoja ir  nevykdo veikiančių generatorių žadinimo sistemų modernizavimo, nestrateguoja decentralizuoto valdymo scenarijų po IAE uždarymo, neturi aiškios strategijos alternatyviosios energetikos srityje, neplanuoja nuolatinės srovės intarpų su Rusija, ar Baltarusija) yra rizikinga,  todėl jie jau atrodo yra priėmę sprendimą blokuoti Baltijos šalių įsijungimą į UCTE sistemą. Kita vertus lenkai apgailestauja, kad Lietuva ir jos kaimynės praranda vienintelį šansą  tą padaryti.

2007-07-28 Seimas yra priėmęs AE įstatymą, kurio 8 straipsnio 4 dalies 4,5, ir 6 punktuose suformuluoti strateginiai Lietuvos energetikos politikos uždaviniai – sujungti Lietuvos elektros energetikos  sistemą sinchroniniam darbui  su UCTE. Tai kas čia šeimininkas, kodėl nevykdomi įstatymai?

© 2009-2024 NEFAS | Visos teisės saugomos. Sprendimas: gale.lt