Nei pats valgo, nei kitam duoda

Nerimą kelia tai, kad nesimato tikslaus plano, kaip turi elgtis vyriausybė su realiai jau bankrutavusiu junginiu. Manykime, kad vyriausybė perima pagrindinį Leo LT akcijų paketą, o visi iškelti tam junginiui uždaviniai lieka – tai yra lieka tas pats bizantiškas verslo modelis ( visa finansinė našta užkraunama vartotojams), tie patys energetikos ideologai, iš esmės nemokantieji dirbti naujomis sąlygomis.

Prisiminus nesenus blokados laikus, galima tikėtis, kad išradingieji tautiečiai arba įsirengs alternatyviuosius energijos šaltinius ( kas vis dar trukdoma, bet laisva rinka čia padarys savo tvarką!), arba taupys tiek, kad bizantiškas modelis tikrai nesuveiks. Privalumas būtų gal tik tai, kad gautas pelnas už brangią elektrą liks valstybės ižde, net įvertinant visus galimus korupcinius nuostolius.

O kaip čia bus su mūsų nauja AE? Vienintelis privalumas, kuo mes čia galime pasigirti, tai jau sukurta IAE elektrinės infrastruktūra (beliktų tik apskaitą galų gale įrengti Lietuvos teritorijoje) ir gal būt dalis aptarnaujančio atominę stotį personalo ( jei jie neišsibėgios po 10-12 metų). Visa tai galėtų atpiginti investicijas apie 30 proc. Belieka ieškoti investuotojo!

Kad būtų lengviau suprasti investuotojo mąstyseną, pabandykime modeliuoti paprastesnį modelį – investuotojas, turintis didelę patirtį batų gamyboje, atvyksta Į Lietuvą statyti naujo batų fabriko. Apsidairęs jis pasakys – rinka maža, be to jau seniai atvira, praktiškai didžiumos žinomų gamintojų prekės jau čia, o ir turtingų žmonių nedaug, norinčių pirkti išskirtinę avalynę. Taigi naujo batų fabriko nebus. Dabar apie AE. Pasidairykime ir paskaičiuokime, kiek kaimynų aplink mus žada statyti atomines? Parodykite nors vieną rimtą studiją, kaip žadama parduoti elektros energiją į rytus –manau  jos tikrai nerasite. Tačiau  pigiai perimti perteklinę energiją tikrai yra norinčių. Išvada labai paprasta – imkime ir susiskaičiuokime, ką turime, ko norime. Pirmiausiai reikia susitvarkyti vidinius tinklus, jų žiedus, kad būtų galima realiai parinkti minimalų asinchroninių jungčių skaičių su Rusija ( Baltarusija), taip pereinant prie UCTE standartų.  Prof. Anzelmas Bačauskas yra rašęs, kad prekiauti  sėkmingai elektra galima ir per asincroninius intarpus, nes „energetikos sistemų asinchroninės jungtys gerina jų galios srautų valdymą ir veikimo stabilumą. Lietuvai ir Baltijos šalims svarbu turėti tarpsisteminę jungtį su Lenkija, nesvarbu – sinchroninę ar asinchroninę, nes ji išplečia elektros rinką ir padidina apsirūpinimo elektra patikimumą“. Tai yra lyg ir nėra jokių problemų atsijungti nuo Rusijos standartų  ir tuo pačiu prekiauti su ja. Kita vertus UCTE privalumas būtų ir tai, kad dėl  stabilesnio dažnio palaikymo būtų sutaupoma nemažai elektros energijos.

Taigi, kaip ir kada ieškoti  AE investuotojo? Sukuriame bendrą  Baltijos šalių elektros energijos rinką, bendrus prekybos elektros energija licenzijavimo principus, galimo dempingavimo priežiūros mechanizmą, susitvarkome perdavimo ir skirstymo tinklus, modernizuojame generavimo šaltinius, pereiname  į UCTE sistemą, susitariame dėl būtino bazinio generavimo lygio, pilnai išnaudojame Kruonio HAE privalumus, integruojame į energetikos sistemą visas galimas alternatyviosios energetikos rūšis ( įtraukiant į žemės ūkio gamybos ciklą ir energetiką), suderiname centralizuoto ir decentralizuoto emergijos valdymo principus, bei juos įgyvendiname. Taip pat pilnai išnaudojame Lenkijos ir Švedijos energetines jungtis. Nepadarius šių darbų ( ar bent labai nuodugniai neišanalizavus visos šių darbų sekos) ieškoti investuotojo neverta.

Stebint dabartinę situaciją energetikoje, kada ir vyriausybė ir NDX ir naujoji Energetikos ministerija kažko delsia, kažką trukdo, vilkina, prisimenu savo senelio posakį: „Nei pats valgo, nei kitam duoda“. Apsispręskime pagaliau.

Pratęsti ar nepratęsti?

Seimas vėl grįžta prie Ignalinos AE darbo pratęsimo. Seimūnus ir kitus politikus šis klausimas  masina ir sudaro galimybę pasireikšti, pasipuikuoti ar pasirodyti, kaip giliai jie rūpinasi šalies energetika, ar net priešginiauja ES solidarumo principams.  Apie tai, kad pasirašytas sutartis (ypač su ES) reikia vykdyti yra daug kartų diskutuota. Kita vertus, ar bent vienas politikas gali paaiškinti, kodėl jau dabar elektros kaina pas mus yra aukštesnė už kaimynų elektros kainas? Kodėl taip yra, kas pasiima visą pelną, galų gale kiek mes tos energijos sunaudojame patys ir kiek parduodame (atiduodame) į šalį? Tai gal jau laikas atversti naują puslapį energetikoje – uždarykime IAE, pradėkime skaičiuoti, lygintis į kaimynus, planuoti ir veikti. Vaizdžiai kalbant išleiskime drumstą vandenį iš energetikų kūdros ir pamatysime kas kokiame kampe sėdi. Ignalinos uždarymas – iššūkis mums visiems, o diskusijos, ar verta ją uždaryti, tik veda prie to, kad norima kuo toliau atidėti energetikos problemų sprendimą, paliekant egzistuoti gerai sustyguotą verslą keliems draugams.

Scenarijus jau matosi

Netikėtai sustojusi IAE privertė pamąstyti, kas mūsų laukia po Naujųjų metų, tai yra  kada IAE visiškai sustos. Matosi, kad Energijos realizavimo centras (ERC) yra pilnai perėmės iniciatyvą ne tik Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitete, Lietuvos energijoje, bet ir Vyriausybėje.  Ūkio ministerija dar neperduoda visos informacijos Energetikos ministerijai, o pataroji vis  dar nespėja perimti vis naujų  atsirandančių problemų valdymo. Šis tarpuvaldis labai patogus vis dar  valdžiai nepaklūstančių (nepriklausomų?) energetikų klanui, todėl ERC komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas spaudoje  tiesiai šviesiai kalba, kad Lietuva kito pasirinkimo iš esmės neturi, kaip tik pirkti truputį pigesnę elektrą iš Rusijos per ERC. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad bus žlugdomos vietinės, ypač nedidelės, elektrą gaminančios įmonės ir labiausiai nukentės visa ką tik pradėjusi atkusti alternatyvioji energetika. Praėjus kuriam laikui, ta truputį pigesnė elektra taps pakankamai brangi, ką, kaip paprastai sako studentai, ir reikėjo įrodyti!

Kaimynų energetikos programa

Lenkijos Vyriausybė 2010 m. spalio nėnesį ketina patvirtinti savo branduolinės energetikos programą, Apie tai informavo šalies ūkio ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Z.Kamieński (Z.Kamienski). Prieš Vyriausybei priimant programą, turi būti atlikta naujų elektrinių lokalizavimo analizė bei pakeisti anksčiau galioję ir priimti nauji teisiniai aktai atominė energetikos tema. Toks norminių aktų paketas, Vyriausybės prognozėmis, turėtų įsigalioti jau nuo 2011 m. pradžios. Pagal pirmąjį sistemos modeliavimo variantą atominės elektrinės statymo vieta numatoma netoli Kaliningrado srities sienos. Šiuo metu planuojama, kad energetinės jungtys su rytų kaimynėnis bus asinchroninės. Prof. K.Żmijewski (K.Žmijevski), Emisijos reguliavimo konsultacinės tarybos generalinio sekretoriaus, nuomone, įgyvendinti šią programą pagal pateiktus terminus bus neįmanoma. Nuo politinio sprendimo iki atominę energetiką įteisinančių dokumentų priėmimo reikia iki 23 mėnesių, o kraštutiniais atvejais net 37 mėnesių. Profesoriaus vertinimais, realus investicinis laikotarpis, t.y. nuo sprendimo iki pirmosios atominės elektrinės darbo pradžios užtruks ne mažiau 15 metų. Teiginiai, jog pirmoji atominė elektrinė pradės veikti Lenkijoje jau 2020 m. yra savotiška Vyriausybės apgaulė ar saviapgaulė.

Apie naują PSE Operator strategiją, kuri numato bendradarbiauti su kaimynių šalių elektros perdavimo tinklų operatoriais 2009-05-28 informuoja laikraštis Puls Biznesu. Naujos strategijos dėka PSE Operator ketina užsitikrinti regiono lyderės poziciją ir sukurti Vidurio Europoje vienalytę energijos rinką. To siekiant, būtina glaudžiai bendradarbiauti su kaimynų bendrovėmis ne tik patirties pasikeitimo plotmėje. PSE Operator valdybos pirminikės S.Kasprzyk teigimu, praeitų metų rugpjūtį buvo galimybė perimti iš Vattenfall vokišką operatorę VET, tačiau dėl itin trumpų terminų, Lenkijos įmonė nesugebėjo gauti korporacinių leidimų. Įgyvendinus naują strategiją, ateityje PSE Operator žada tokių progų nepraleisti. Šiuo metu, intensyviai svarstoma dėl galimybės bendradarbiauti su čekiška CEPS. S.Kasprzyk nuomone, šios įmonės pirkimu nebus suinteresuoti komerciniai investuotojai, o PSE Operator tai būtų puiki proga efektyviau valdyti energetinę sistemą, pavyzdžiui palengvinant tarpvalstybinių magistralių statymą.

Parengta pagal Lietuvos URM  informaciją

Ar prarandame vienintelį šansą?

Gdansko Energetikos institute (Instytut Energetyki Gdansk) šiuo metu modeliuojama Lenkijos elektros tinklų struktūra, įvertinant projektuojamą jungtį su Lietuva (LitPol), bei galimas jungtis su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Minėto instituto specialistai informuoja,  kad kontaktuojant su Lietuva, jie gauna informaciją, kad LitPol  jungtyje nuolatinės srovės intarpas planuojamas prie Lietuvos –Lenkijos sienos, Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu aiškinantis su Kaliningrado specialistais būsimų galimų jungčių su šiuo regionu klausimus, pastarieji sutinka, kad, įvertinant visas Rusijos ambicijas statyti galingą elektrinę šiame Rusijos anklave su tikslu parduoti perteklinę energiją kitoms šalims, būtų logiška ne tik Baltijos šalims, bet ir Kaliningradui jungtis prie  UCTE sistemos. Tam reikalingas politinis sprendimas, o jį galėtų inicijuoti Lietuva.

Kadangi Lietuvos pusė to daryti neketina, o ir lenkams turėti  tik vieną sinchroninę jungtį su regionu, kuris neturi praktikos,  kaip patiems reguliuotis dažnius, bei galios rezervus (neplanuoja ir  nevykdo veikiančių generatorių žadinimo sistemų modernizavimo, nestrateguoja decentralizuoto valdymo scenarijų po IAE uždarymo, neturi aiškios strategijos alternatyviosios energetikos srityje, neplanuoja nuolatinės srovės intarpų su Rusija, ar Baltarusija) yra rizikinga,  todėl jie jau atrodo yra priėmę sprendimą blokuoti Baltijos šalių įsijungimą į UCTE sistemą. Kita vertus lenkai apgailestauja, kad Lietuva ir jos kaimynės praranda vienintelį šansą  tą padaryti.

2007-07-28 Seimas yra priėmęs AE įstatymą, kurio 8 straipsnio 4 dalies 4,5, ir 6 punktuose suformuluoti strateginiai Lietuvos energetikos politikos uždaviniai – sujungti Lietuvos elektros energetikos  sistemą sinchroniniam darbui  su UCTE. Tai kas čia šeimininkas, kodėl nevykdomi įstatymai?

Inteligentiškas energijos vartojimas

Otmar Frey: ZWEI siekia išsamiai informuoti visuomenę, politiką, žiniasklaidą ir sprendimus priimančius profesionalus apie energetiškai efektyvių technologijų potencialus ir galimybes. Rinkoje  siūlomų inovatyvių sprendimų pagalba, juos greitai įsisavinant, jau šiandien Vokietijoje per metus būtų galima sutaupyti apie 57 milijardus kWh elektros energijos, ir tik vėdinimo-šaldymo, elektros variklių ir apšvietimo srityse. Apytiksliai tai yra 40 procentų visų Vokietijos namų ūkių elektros energijos sąnaudų. Visose elektrotechnikos ir elektronikos srityse šiandien jau turime plačią energetiškai efektyvių gaminių pasiūlą: pasiūla apima pramonės ir verslo, o taip pat  privatųjį ir viešąjį sektorius. Paklausa, deja, labai atsilieka nuo pasiūlos, nepaisant, kad energetiškai efektyvūs gaminiai turi daugelį privalumų: iš verslo administravimo pusės – nedidelis energijos suvartojimas ir kartu vartotojimo išlaidų sumažėjimas; iš darnaus vystymosi  pusės – greitas ir veiksmingas poveikis klimato apsaugai; iš pramonės pusės – inovacijų, aukščiausios klasės technologijų ir darbo vietų skatinimas. Iniciatyva Inteligentiška energija – EnQ yra reikalinga, kad būtų imtasi priemonių paskatinti rinką iš vartotojų pusės ir kad būtų pagerintas politinis akstinas energetiškai efektyvių elektrotechnikos ir elektronikos produktų sklaidai ir sprendimų skatinimui.  

Klausimas: White-papers, EnQ žurnalas ir interneto platformos- esate plačiai atstovaujami žiniasklaidos priemonėse. Ką Jūs tikitės pasiekti?

Otmar Frey: White-papers aprašo energetiškai inteligentiškų technologijų potencialus nuo elektros gavimo, paskirstymo, iki jos panaudojimo mažinant elektros suvartojimą bei CO2 išskyrimą, o taip pat ir kliūtis, iškylančias diegiant efektyvias technologijas ir pasiūlymus jų pašalinimui. Čia pateikiami gausūs best practice pavyzdžiai, su konkrečiais duomenimis mažinančiais CO2  išmetimą,  didinančiais efektyvų energetinį potencialą  ir ekonominio atsiperkamumo skaičiavimais. Informacija yra orientuojama į sprendimus priimančius aukšto rango politikus, valdančiuosius, pramonės atstovus bei žurnalistus. White-papers galite paskaityti ar parsisiųsti: http://www.en-q.de/weissbuch.html arba http://www.en-q.de/whitebook.html 

Klausimas: Kas yra EnQ?

Otmar Frey: EnQ – iniciatyvos žurnalas apie inteligentišką energetiką. Du kartus per metus išeinantis EnQ žurnalas informuoja apie plačią inteligentiškų ir energetiškai efektyvių technologijų pasiūlą, pristato didžiuosius iniciatorius, dalyvauja politiniuose debatuose ir pristato reikšmingiausius pavyzdžius, sprendimus ir produktus. Šis žurnalas yra orientuotas į įmones ZVEI nares, kitų pramonės šakų įmones, sprendimus priimančius politikus, valdančiuosius ir žurnalistus. Iniciatyvos internetinė svetainė www.en-q.de. Patekęs į internetinę svetainę www.en-q.de lankytojas atsiduria virtualiame pasaulyje su trimis pasirinkimo galimybėmis (pramoninė halė, privatus  būstas ir viešoji erdvė), kuriose galima interaktyviai susipažinti su energetiškai efektyviomis technologijomis. Interneto svetainės lankytojui yra išsamiai paaiškinama, kad energetiškai efektyvių technologijų panaudojimas yra ir elektros energijos taupymas ir kartu pristatomi inteligentiški energijos naudojimo produktai. Internetinės svetainės pagalba ZVEI papildo teikiamą informaciją ir interaktyviu elementu, kuriuo galutinis vartotojas, o taip pat ir priimantieji sprendimus ekonomikos, pramonės ir politikos atstovai, gali susipažinti su šiuolaikiškomis energijos naudojimo technologijomis.  

Klausimas: Svarbiu potencialu energijos taupymui yra laikomas elektros  variklių modernizavimas. Kaip galima šioje srityje pasiekti užsibrėžtą 10 proc .energijos  sutaupymą?

Otmar Frey: Esant įprastam vartojimui, pasenusių elektros variklių sistemų modernizavimas per metus sutaupytų 27,5 milijardus kilovatvalandžių elektros. Tai yra 11 proc. visos pramonėje suvartojamos elektros energijos, arba per metus energijos išlaidoms sutaupyti 2,2 milijardai eurų. Didžiausias dėmesys yra skiriamas variklių apsisukimų skaičiaus reguliavimui ir elektriniams varikliams, priskiriamiems energetiškai efektyviai EFF1 klasei  . ZVEI informacinės kampanijos dėka, modernizavimo ir elektros variklių keitimo programos įmonėse po truputį įsibėgėja. Įgyvendinimas vyksta lėtai iš dalies ir dėl informacijos stokos apie energijos suvartojimą įmonėse, išanalizuojant ir įvardinant daugiausiai energijos vartotojančius įrengimus. Kita priežastis yra tai, kad įmonėse dažniausiai skirtingi skyriai atsakingi  už įrenginių pirkimą, aptarnavimą, bei elektros energijos išlaidas. Informacinių kampanijų tikslas yra best practice pavyzdžių pagalba parodyti, kaip nedidelių investicijų pagalba galima sutaupyti energijos išlaidas (informacinę brošiūrą galima nemokamai užsisakyti adresu antriebe@zvei.org). 

Klausimas: Jei 99 proc. visų Vokietijoje gaminamų skalbimo mašinų yra priskiriamos A klasei, ar tai yra ženklas, kad energijos efektyvumo klasių paskirstymas jau  nebeatitinka efektyvios energijos naudojimo nuostatų? Ką čia reikia daryti?

Otmar Frey: Dėl klausime pateiktos problemos Briuselyje yra performuluojami reikalavimai dėl energijos efektyvumo klasifikavimo. Matomai A klasė nebebus pati efektyviausia, gal  net priešingai. Galima tikėtis, kad visos efektyvumo klasės bus peržiūrėtos. Numatoma, kad naujasis klasifikatorius įsigalios 2010 m. viduryje arba metų pabaigoje. 

Klausimas: Kaip Jūs įsivaizduojate ateities energijos infrastruktūrą, kokį vaidmenį vartojimo optimizavimui turi taip vadinami inteligentiški skaitliukai ir inteligentiška pastatų technika?

Otmar Frey: Aprūpinimas elektros energija Vokietijoje ir Europoje turi paklusti visiškai naujiems reikalavimams. Ypač prie šių reikalavimų priskiriama didelės išorinių vėjo parkų galios integravimas į perdavimo tinklus ir decentralizuotų gamybos šaltinių pagausėjimas, kurie tiesiai jungtųsi į skirstomuosius tinklus. Problema gali atsirasti, norint kai kuriuose atskiruose regionuose  nedidelio galingumo saulės baterijų pagamintą elektros energiją jungti į paskirstymo tinklus,  tačiau  tikimasi ir šią problemą artimiausiu metu  techniškai išspręsti.Iš principo pasikeitus pagrindinėms sąlygoms, privalu išlaikyti šiandien egzistuojančias energijos aprūpinimo garantijas. Perdavimo tinkluose tai pareikalaus didesnio eksploatavimo, bei valdymo lankstumo. Tam reikalingos inovatyvios technologijos jau parengtos ir diegiamos. Galingų tarpvalstybinių tinklų (European Supergrid) kūrimas – viena iš pagrindinių idėjų. Aprūpinimo elektra infrastruktūros inteligencija ateityje vis daugiau priklausys nuo elektroninių bei komunikacinių komponentų,  perdavimo, bei skirstymo tinklų pralaidumo ir techninių sistemų tobulinimo. Tai ypatingai atsilieps decentralizuotam (atskirame nedideliame regione) energijos valdymui. Decentralizuoto energijos valdymo sistemos inteligencija glūdi sklandžiame kompleksiškame skirtingų elektros gamybos įrengimų suderinime ir optimizuotame elektros energijos poreikyje. Tikslas yra per vidinį pasiskirstymą išvengti neefektyvių apkrovų ir kartu elektros energijos aprūpinimo sistemoje išvengti papildomų rezervinės galios šaltinių įrengimo.  Pastatų energijos infrastruktūra ateityje tūrėtų būti taip suformuota, kad energijos suvartojimas galėtų būti organizuotas pagal poreikį ir vartojimą, o taip pat optimizuojant išlaidas. Būtent čia inteligentiški skaitliukai ir būtų svarbus lūžis, nes būtent šių skaitliukų pagalba gali būti aiškiai įvertinti vartojimo rodikliai. Tai būtų ir komunikacinis lūžis pastato energijos valdyme, nes greta energijos infrastruktūros atsiranda interaktyvi informacija  ir vartotojui. Tokiu būdu gali būti realizuotos pastangos (ir planai) dėl vartojimo optimizavimo. Mūsų dispozicijoje esantys centralizuoti ar decentralizuoti energijos šaltiniai galėtų būti naudojami optimaliai. Vartotojams šiame procese padeda inteligentiška (moderni) pastatų energetikos technika, kuri energijos vartojimą reguliuoja pagal vartotojo poreikius ir optimaliomis išlaidomis. Inteligentiškos pastatų technologijos energijos vartojimo optimizavimui turi papildomą potencialą, kaip pavyzdžiui automatinis apšvietimo reguliavimas, taupymas vėdinimui skirtos energijos optimizavimas, automatinis šviesos išjungimas ir kita. 

Interviu paruoštas bendradarbiaujant su žurnalu BussSysteme (Vokietija)

Dviejų centų kaina

Nors Energetikos ministras Arvydas Sekmokas kiek anksčiau reikalavo, kad elektros tarifas būtų  4 centais mažesnis, tai yra 2008-ųjų lygio, kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sugebėjo įrodyti, kad žadėti centai teisingai paskirstyti tarp buitinių vartotojų ir pramonės. Taigi nuo šių metų liepos 1 dienos už  elektros kWh mokėsime 2 centais mažiau. Tačiau minėti  valdininkai pastebi, kad sumažintas tarifas bus taikomas tik iki 2009 metų galo, o toliau elektra vėl brags dėl neapibrėžtos situacijos uždarius IAE.Kainų mažėjimas visada priimamas palankiai, tačiau ar dviejų centų kaina ir yra tai, ko mums reikia? Jau daug kas pradeda tikėti kad Leo LT bus naikinamas, nors jų tikrai profesionalios viešųjų ryšių akcijos žiniasklaidoje verčia suklusti. Aliuzija galėtų būti į paskutiniuosius socdemų valdymo metus, kada valstybės lėšomis ir visokiais įsipareigojimais visuomenei buvo nepamatuotai švaistomasi. Ar nebus taip, kad uždarius Leo paaiškės, kad jo iždas tuščias,  o kur buvo laikomi to junginio pinigai, kaip jie buvo naudojami irgi niekas nesužinos. Ignas Staskevičius (NDX) per LRT televiziją tiesiai pareiškė, kad atsiėmus tuos įneštus 600 milijonų litų Leo LT sąskaitose pinigų neliks, nes tik iš tų įneštų pinigų Leo LT vertėsi…Taip pat ar viskas tvarkoje su elektros energijos apskaita, nes yra žinių, kad ne visi apskaitos prietaisai yra Lietuvos teritorijoje. Nesutvarkius (neišsiaiškinus) paminėtų dalykų, gali būti, kad dviejų centų kaina yra ne tai, ko mums reikia.

Apšiltinami pastatai tik už 10 proc. nuo sutaupytos energijos

Klausimas: Pone Dr. Balanai, kokių priemonių imasi Rumunija, kad pasiektų ES suformuluotus energijos taupymo tikslus? Dr. Balan: Rumunijoje mes pradedame įgyvendinti ambicingą programą, kurios pagalba iki 2020 m. turėtume sutaupyti 20 proc. energijos. Didelį vaidmenį mūsų šalyje atliks vandens jėgainių panaudojimas, jas modernizuojant. Kaip nacionalinis Pasaulio energetikos tarybos komitetas, drauge su 160 šio komiteto narių Rumunijoje, dirbame prie skirtingų programomų, kad optimizuotume energijos taupymą visoje srityse, pradedant nuo energiją generuojančių šaltinių, iki perdavimo,  skirstymo ir vartojimo. Klausimas: Kur būtent Jūs čia matote didžiausius energijos taupymo potencialus? Dr. Balan: Iš šiuo metu vykstančio Rumunijos elektrotehninio sektoriaus privatizavimo proceso mes tikimės, kad būsimi tinklo operatoriai, tokie kaip EON arba CES, arba nacionalinė įmonė „Transelektrika“ savo iniciatyva ir dėl savo ekonominių interesų elektros tinklus rekonstruostinkamai. Prisijungimas prie Europos energetinių tinklų pareikalaus investicijų ir galimybę prisiderinti  prie Europinių standartų. Vėjo parkas, esantis netoli mūsų atominės elektrinės Dobrojane, ilgainiui taip pat turės tapti rimta pirminės energijos taupymo alternatyva. Rūpesčių mums kelia tik tai, kaip mes vien vėjo ir vandens jėgainėmis galėsime užtikrinti nuolatinę energijos gamybą. Klausimas: O kokie galimi pokyčiai vartojimo sektoriuje? Dr. Balan: Vartotojų iniciatyva, vietinis projektavimo institutas ISPE atliko tyrimus ir nustatė, kad praradimai pastatuose Rumunijoje yra palyginus nedideli. Kita vertus, daugiau nei 90 % pastatų yra privati nuosavybė, tad mes manome, kad vartotojai patys rūpinsis, kad energijos praradimai pastatuose būtų kaip įmanoma mažesni.  Klausimas:Energijos taupymas pirmiausia kainuoja. Ar privačios nuosavybės savininkai Rumunijoje pasirengę padaryti tokias žymias investicijas? Dr. Balan: Mūsų nacionalinio komiteto narys ESCO siūlo paslaugą, kuri turėtų būti įdomi pastatų savininkams. Siekiant pagerinti energetinį balansą, ESCO pateikė pasiūlymą, kad jų firmai apšiltinant pastatus 10 proc. nuo sutaupytų energijos išlaidų keletą metų atiteks ESCO, kaip kompensacija už patirtas išlaidas. Tai turėtų būti įdomus paskatinimas energijos taupymui.  

Interviu paruoštas bendradarbiaujant su žurnalu BusSystem (Volietija) 

Ar pajudėjo ledai?

Ekonomikos ministerijos viceministras  ir ES energetikos darbo gupės narys Romas Švedas paskubėjo pranešti, kad Europos komisija birželio 17 dieną Briuselyje ketina pasirašyti memorandumą dėl Baltijos energetikos jungčių plano. „Mes pralaužėme tuos ledus – jokių politinių kliūčių nebėra. Toliau bus ruošiama paraiška Europos Komisijai ir šiais metais laivas jau turėtų ištirti kabelio Baltijos jūros dugnu trasą. Tai didelis žingsnis į priekį” papildė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

 

Gegužės 25 dieną Vyriausybė planuoja svarstyti Leo LT stabdymo (reorganizavimo, kraipymo, išpirkimo ar dar kaip naujai vadinti) planą. Virgilijus Poderys, Leo LT prezidentas, taip pat užsiminė, kad baigiama modeliuoti schemos, pagal kurias gali būti tiekiama elektros energija iš Suomijos, Estijos, kurios, gali būti, užtektų patenkinti Lietuvos pramonės, bei gyventojų lūkesčius apsirūpinant energija, jeigu tuo pačiu veiktų didžiuma šalies elektrinių. V.Poderys taip pat užsiminė, kad Leo LT yra nudirbusi daug reikšmingų (suprask ir paslaptingų) darbų, tik kol kas apie juos negalima pranešti visuomenei ( taigi Leo LT dar negalima naikinti!).

 

Kita vertus, žiniasklaidoje pasirodo ir kitokios informacijos. Prancūzijos ekspertai, pamatę projektus, kurie yra padaryti ruošiantis  statyti VAE, patarė visa tą „kaip nereikalingą makulatūrą kuo greičiau išmesti į šiukšlyną“ ir viską pradėti iš naujo. Kita gupė specialistų vėl rodo milžiniškas sumas, kurių reiktų, norint pereiti prie UCTE standartų ir siūlo likti ten kur esame.

 Iš tiesų energetikos problemų yra ir kitose ES šalyse, tačiau ten galioja paprasta taisyklė – energetika ir verslas, bei vartotojai turi žinoti vieni kitų norus, galimybes ir kelius tas galimybes realizuoti. Ir be skaidrumo čia neapsieisi. Ir galimybių yra – bent jau minimalūs 4 milijardai litų Europos pagalbos!

Kas atstovauja Lietuvai – Leo, p.Ignotas ar Premjeras?

Gegužės 21 dieną interviu Žinių radijui premjeras Andrius Kubilius tik  kelintą kartą perklaustas, ar LEO LT bus ardomas, atsakė -„tie žodžiai mano jau labai aiškiai pasakyti“. Galima neaiškiai suprasti, kad gal būt Leo LT bus naikinamas, nes to jau reikalauja net savi partiečiai (TS-KD). Tačiau spaudoje vis dar bandoma konstatuoti, kad to reikalo sutvarkymui ( Leo LT skyrybos, sutarus šalims – p.Kubiliaus terminologija) reikia trijų mėnesių, nors  NDX Energija vadovai tvirtina, kad su jais dėl taikių skyrybų dar niekas nepradėjo kalbėti. Pasvarstykime, kas bus po trijų mėnesių – tai yra 2009 metų rugpjūčio 21 dieną. Matomai jau bus Leo LT vardu pasirašyti dokumentai dėl  elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybų,  baigiama (o gal tik pradedama?) derėtis  dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos (iki Ignalinos AE uždarymo bus likę apie 4 mėnesiai), o Europos Komisija bus parengus išsamų planą kaip tobulinti Baltijos šalių elektros rinką taip pat dalyvaujant Leo atstovams. Įdomiausia intriga yra tai, kad pagal Baltijos šalių energetikų signalus, šiame EK darbe vis dar Lietuva yra atstovaujama p.Aniceto Ignoto!