Popierinių atominių statybos bumas

Geras ūkininkas retai stato oro ar popierines pilis – jis žino, kad pirmiausiai reikia pasverti du dalykus – ko tau reikia, ir kiek tu turi pinigų. Deja pas mus Lietuvoje vis dar net nesigirdi, kad kas nors svarstytų mūsų ekonomikos plėtros sritis, jos prioritetus, remtinus ekonomikos segmentus, bei su visa tuo susijusius energijos poreikius. Deja visi kalba tik apie energijos trūkumą. Pažiūrėkime kad ir  į Vilnių. Kiek per pastaruosius  metus yra pastatyta gamyklų? Deja rasime tik prekybos centrus (Ozas, Panorama, Marks and Spencer, Europa, Akropolis ir t.t.), kuriems elektros energijos ne tiek daug ir reikia – mes čia pasiruošę remti tik kitų šalių gamintojus, kurie per kelis tarpininkus, užsikėlę kainas,  ko gero net  ir mus apiplėšinėja .

Taigi, geras ūkininkas, planuodamas investicijas, skaičiuoja pats, nes pasikliovus ekspertais (kurie kaip taisyklė už nieką neatsako!) galima galutinai bankrutuoti. Žiniasklaidoje mažai buvo kalbama apie labai svarbų Švedijos partijų susitarimą dėl atominės energetikos plėtros – sutarta netrukdyti tos energetinės šakos plėtros, tačiau tai išimtinai verslo reikalas ( juk nebūtų logiška, kad už visų švedų pinigus būtų statomos brangios elektrinės), o vyriausybės ir partijų prioritetu pripažinta aktyviai vystyti atsinaujinančios energetikos sektorių. Manau, kad ir Lietuvoje turėtų būti panašūs prioritetai, o jei kas sumanytų statyti daug elektros energijos naudojančią metalurgijos gamyklą, turėtų pamąstyti ir apie reikiamus energetinius resursus (pav. įsirengti mažo galingumo kasetinę AE).

Grįžkime prie politinių (ir, ačiū Dievui, vis dar popierinių) AE statybų. Vien jau ketinimas statyti Kaliningrado srities AE prie Nemuno yra neįmanomas (nors p. Brazauskas tokiai statybai pritaria), nes virinti Nemuną ir Kuršių marias būtų nusikaltimas. Kita vertus, kalbant apie pastarajį  AE projektą, Kaliningrado gubernatoriaus atstovai pareiškė, kad taip būtų galimybė atiduoti skolą Lietuvai už ilgą laiką tiektą elektros energiją į šią sritį! Apie kokias skolas čia prasitarta – mūsų energetikai visada tvirtindavo, kad pas mus ideali elektros energijos apskaita ir jokių skolų ar paskolinimų kitoms šalims nėra (o gal jau lenda yla iš maišo?). Ir dar. Du blokai po 1200 MW Kaliningrade – ar ne perdaug šiam anklavui?. Ar tai galimybė galutinai pririšti Baltijos šalis prie Rusijos energetinės sistemos? O gal Kaliningradas pereis į UCTE sistemą? Kaip tada bus su planuojama Baltarusijos AE (2400MW), kurią ir strateguoja ir žada finansuoti rusai, juk tada bus tikras energetinis rojus – 2018 metais vien šiame regione turėtume papildomai 4800 MW naujų  galių!

Taigi čia klausimų daug, tad šią politinę dėlionę reikia labai atidžiai sekti. Kaip tada atrodys visame pasaulyje skatinama tikroji atsinaujinanti energetika, gal Baltijos regione dėl turtingų kaimynų, jos vystyti nereikia? Kaip tada bus su protingų tinklų koncepcija, energijos taupymu? Gal į šią sritį nieko nereikia investuoti? Manau, kad mielas skaitytojas irgi turi daug klausimų, tad,  kol turime laiko, klauskime! Ir vėl – o kas atsakys?

© 2009-2024 NEFAS | Visos teisės saugomos. Sprendimas: gale.lt