Pirmaeiliai darbai energetikoje

Logiška galvoti , kad Lietuvai priėmus sprendimą uždaryti IAE, pranyksta pagrindinė kliūtis rišanti mus su Rusijos EES,  atsiveria galimybė pakeisti situaciją ir sukurti savarankišką, atvirą vakarų pasauliui Lietuvos EES. Deja, prorusiškos orientacijos Lietuvos valdžią, tenkino esama padėtis. Nieko nebuvo daroma, kad keisti energetikos politiką. Šie politikai ir AB „ Lietuvos energija“ vadovybė per 8- nerius valdymo metus beveik nieko nedarė, kad pasiruošti IAE uždarymui ir Lietuvos EES integracijai į vakarų sistemas, nors gera to meto ekonominė padėtis ir ES parama leido tai daryti. Daroma buvo viskas, kad užvilkinti procesą ir palikti visus IAE laidojimo rūpesčius ateinantiems į valdžią politikams ir mokesčių mokėtojams.

 

Leo LT sukūrimas buvo nusikalstamos veiklos Lietuvos energetikai viršūnė. Tai leido monopolizuoti visą energetikos sektorių, iškelti pelno siekimą, nesvarbu kokiomis priemonėmis, aukščiau kitų vertybių, tame tarpe aukščiau valstybės nepriklausomybės. Į vienas rankas pateko elektros tnklai (natūralus monopolis) ir elektros gamyba (konkurencinė veikla) , kas prieštarauja sveikai logikai ir europietiškoms tradicijoms bei sudarė prielaidas stambioms finansinėms aferoms. Vadovaudamasi tokiais moralės principais, Leo LT, įsitraukė į, ko gero, vis dar Lietuvoje veikiančios 5 – os kolonos vaidmenį, nes apie tai liūdija Leo veikimo principai ir pastangos išlikti priklausomiems nuo Rusijos EES. Tuo nesunku įsitikinti paanalizavus žiniasklaidoje ir specialioje literatūroje pateiktą informaciją, pvz:

          numatyti Visagino atominės elektrinės  reaktoriai (VAE), pagal IAE analogą. Tai padaryta net neatlikus galimybių studijos, verslo plano, be tarptautinių partnerių sutarimo, be UCTE sąlygų ir reikalavimų, nepaisant AE įstatymo nuostatų dėl lygiagretaus darbo su ES elektros sistema. Dėl neteisingo pasirinkimo, t.y. dėl  galimai per didelės reaktoriaus galios, gali tekti prašytis rusų avarinio rezervavimo, arba tai reikštų likti Rusijos EES sudėtine dalimi.

          ne ant Baltarusijos, o ant Lenkijos sienos numatoma statyti konverterių stotį. Apie tai, visai neseniai, AB „Lietuvos energija“ informaciją galima buvo skaityti žurnale „ Elektros erdvės“, (2008 m. Nr.2). Tai reiškia likti Rusijos elektros standartų erdvėje ir lygiagrečiai dirbti ne su ES, o su Rusijos EES.

          Neatliktas net toks elementarus, bet labai svarbus, darbas tam, kad lietuviška elektra į Klaipėdą galėtų būti tiekiama Lietuvos elektros tinklais, be rusų malonės. Reikėjo tik palyginti nedidelės rekonstrukcijos linijoje Kaunas – Klaipėda.

 

Ką daryti ?

1.  Išardyti Leo LT, kaip struktūrą monopolizuojančia visą elektros sektorių, kaip blogybę, padariusią žalą valstybei. Pakeitimas vienų darbuotojų kitais – valstybei lojaliais, klausimo nesprendžia. Monopolis, nepriklausomai nuo to valstybinis ar privatus, visados išliks ydinga struktūra.

2.  Perdavimo tinklus – valstybės valdomą infrastruktūrą, atskirti nuo elektros gamybos įmonių, išskyrus Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (KHAE) bei Kauno HES, kaip teikiančias sistemines paslaugas perdavimo tinklui.

3.   Elektros gamybos įmones išskirti į atskirą, tarpusavy konkuruojančių įmonių visumą. Valstybės ir privataus kapitalo santykį jose, turėtų nustatyti vyriausybė tik strateginiams objektams.

 4.   VAE neišspres apsirūpinimo elektra problemos artimiausiu metu. Naivu tikėtis, kad statysime greičiau už suomius, taigi statybai reikės nemažiau 10 metų.  Branduolinę jėgainę galima pradėti projektuoti, tik prieš tai atlikus nepriklausomą galimybių studiją, turint verslo planą bei paklausos elektros energijai augimo prognozes. Ko gero, atlikus išsamų tyrimą paaiškės, kad turimų elektros šaltinių galios pakaks iki to momento, kai sulauksim 4-os kartos, žymiai saugesnių, ekonomiškesnių, savo parametrais geriau tinkančių mažai valstybei, reaktorių. Apie jų greito pasirodymo galimybę plačiai rašoma. Kad nesigraužtume  po 5-ių metų dėl nesėkmingo sandorio, nereikėtų skubėti užsakyti reaktorių dabar. Todėl logiškai sunku paaiškinti buvusios vyriausybės ketinimus.

5.   Paskubinti tarpsisteminės jungties su Švedija realizavimą, siekiant sumažinti energetinę BV atskirtį nuo vakarų pasaulio.

6.   Elektros linijos į Lenkiją statybos darbus pradėti ne anksčiau, nei lenkai pradės savo perdavimo tinklo ir tarpsisteminių jungčių su Europa stiprinimu.

7.   Energetinių žaliavų (gamtinių dujų) importui iš Rusijos ženkliam sumažinimui, atidaryti žalią gatvę žaliąjai energetikai (vėjo, bio, geo jėgainėms ). Tam įgyvendinti tereikia atkoreguoti teisės aktus, pašalinant nelogiškus apribojimus ir biurokratines kliūtis bei numatant skatinimo mechanizmus. Parinkus galingas vėjo jėgaines ( 4 -5 MW), bei mažas kogeneracines elektrines, naudojančias alternatyvų kurą, galima tikėtis sparčios jų plėtros ne tik pajūry, bet ir visoje Lietuvos teritorijoje, panašiai kaip tai nutiko Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse, įgyvendinus privačių investicijų skatinimo programas. Valstybės paskatinti ir remiami piliečiai, susibūrę į akcines bendroves, mielai investuotų savo bankų indėliuose užšaldytas lėšas į šį smulkų, bet pelningą verslą, tuo išjudindami stingstantį ekonominį šalies gyvenimą. Atsirastų tūkstančiai darbo vietų, pagyvėtų ekonomika, o tai galėtų, savo ruožtu, gerokai sušvelninti prognozuojamas ekonominės krizės pasekmes bei padėtų spręsti apsirūpinimo elektra problemas tarpbranduoliniame laikotarpyje. Gamybos decentralizacija ir konkurencija tarp gamintojų taptų pagrindu bendros, didele dalimi liberalizuotos, BV elektros rinkos atsiradimui.

8. Ryšium su galima vėjo energetikos plėtra, vertėtų pramąstyt galimybę papildyt KHAE bent viena hidroturbina, kurios debetas galėtų būti švelniai keičiamas tiek siurblio, tiek generatoriaus režime, analogiškai Tiuringijos HAE. Tai gerokai palengvintų sistemos darbą, keičiantis vėjo greičiui.

 

© 2009-2024 NEFAS | Visos teisės saugomos. Sprendimas: gale.lt