Kategorija: Kronika

Svenska Kraftnat viceprezidentas L.Larsson, Pasaulio Bioenergetikos asociacijos prezidentas K.Nystrom detaliai išdėstė sritis, į kurias Skandinavijos šalys kreipia ypatingą dėmesį – tai atsinaujinanti energetika. Atkreiptas dėmesys ir į plaukiojančias elektros kainas, kada elektros energijos yra laikinas perteklius ir į naujų darbo vietų  kūrimą atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Manoma, kad ir Lietuva per penkiolika metų galėtų apie 80 proc. šilumos energijos gauti iš biokuro. Danija yra pasiskelbusi, kad iki 2050 metų naudos tik atsinaujinančią energiją ir tai yra visiškai realu.Tvirtino, kad Lietuvos elektros energijos jungtys su Lenkija ir Švedija yra pirmaeiliai darbai. Be to buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje niekas nekalba apie realias energijos taupymo programas (iš tiesų mes žinome tik namų apšiltinimą), o tik kalbama apie būsimą elektros energijos trūkumą.

Įdomus buvo Nordea bankinės prekybos vyresniojo direktoriaus J.F. Tapprest pranešimas apie Suomijos atominės elektrinės finansavimo patirtį. Esminė detalė yra tai, kad dabar statoma jėjainė finansuojama išskirtinai naudojant privatų kapitalą, kurį sudėjo penkios galingos Suomijos kompanijos.  Projektas vėluoja 4 metus, taip pat yra ženkliai pabrangusi visa jėgainės sąmata, taigi sekančią branduolinę jėgainę  suomių verslininkai statys, jeigu dabar statoma jėgainė bus užbaigta sėkmingai (čia vėl reiktų pavydėti p.Sekmokui jo optimizmo proteguojant VAE). Komentuodamas Lietuvos planus statyti VAE, pranešė kad jį informavo, jog Lietuva planuoja įrengti du 1000 MW reaktorius, o tai galėtų kainuoti virš 6 mlrd. eurų. Bankai, kaip taisyklė, ilgalaikių projektų nefinansuoja, taigi šio objekto finansavimas yra problematiškas. Kadangi prie projekto žada prisidėti net keturios valstybės, jose šiam objektui (VAE) turi būti pasiekta „politiškai palanki“ aplinka, be to turi būti sukurta ir kainų „reguliavimui tinkamai“ aplinka (deja tą pačią dieną Lietuvoje besilankantis Lenkijos Seimo pirmininkas atvirai pasakė – mes pirksime pigiausią energiją, kuri bus pasiūlyta tame regione, deja Lietuva su savo planais yra jau gerokai pavėlavusi).  Straipsnio autorius abejoja, ar ir likusios trys šalys 17 -20 metų (tiek pagal specialistų prognozes užtruktų VAE statyba) sugebės palaikyti savo šalyse „politiškai palankią ir reguliavimui tinkamą“ aplinką (nebent tik Lietuva, jau kažkada išbandžiusi „švediško degtuko“ monopolį).

Konferencijoje pasisakęs Latvenergo valdybos pirmininkas U.Bariss konstatavo, kad pradėjus pilnai funkcionuoti elektros energijos rinkai (įrengus visas tarpsistemines elektros energijos jungtis) galima prognozuoti elektros kainų stabilizaciją 52 – 48 EUR/MWh ribose.  Advokatų kontoros Raila Liejins & Norcous vadovaujantis teisininkas, advokatas M.Jablonskis atkreipė dėmesį į tai, kad elektros rinkai funkcionuoti pagrindinė sąlyga turi būti pakankamas elektros energijos tinklų pralaidumas visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Rusija nemoka jokių taršos mokesčių, todėl tas faktas yra tam tikra problema Baltijos šalių elektros energijos rinkai. Suomija tą problemą sprendžia paprastai – yra įvedusi  elektros sienos mokestį.

Konferencjos pabaiga gal būt buvo netikėta ir jos organizatoriams. Paklausus ar saugi, nepriklausoma energetika yra pagrindas ir Lietuvos verslo vystymuisi, svečiai iš Skandinavijos atsakė, kad be abejo taip. Bet prie ko čia brangioji branduolinė jėgainė – ir be jos, naudojant vietinius resursus, Lietuva gali pilnai pasiekti energetinę nepriklausomybę. Neterškite savo puikios šalies!

2010 m. rugsėjo 18-19 d. Kaipėdoje įvyko Baltijos šalių senjorų bendruomenės konferencija. Baltijos šalių senjorų bendruomenė yra sudėtinė ES senjorų bendruomenės dalis.Bendruomenė jungia vyresnio amžiaus asmenis, aktyviai dalyvavusius visuomeninėje ir politinėje veikloje, bei nutarusius  ir toliau visą gyvenimą dirbti, mokytis ir dalyvauti politikoje. Konferencijoje dalyvavo Dr. Bernhard Worms, Europos Senjorų sąjungos prezidentas.

  Baltijos šalių senjorų bendruomenės konferencija priėmė nutarimą, kuriuo:

1.Nutarta kreiptis į atsakingą už energetiką Europos komisijos narį Guenter Oettinger, kad Europos komisija atliktų Rusijos ir Baltarusijos planuojamų ar statomų atominių elektrinių šalia Lietuvos, t.y. rytinių Europos Sąjungos sienų ir prie pagrindinių Lietuvos vandens arterijų, politinį bei ekologinį vertinimą ir reikalautų, kad Rusijos ir Baltarusijos vyriausybės leistų nesuinteresuotų šalių ekspertams įvertinti, kiek šios statybos ir parinktos jų statybų vietos atitinka tarptautinius gamtosaugos reikalavimus ir technologinio bei bendro saugumo reikalavimus.

 2. Nutarta kreiptis į šalies Vyriausybę, kad būtų sudarytos sąlygos Lietuvos visuomenei gauti išsamią informaciją apie Visagino atominė elektrinės statybą, padedančią suprasti ekonominį elektrinės tikslingumą, ekologinį bei technologinį saugumą, galimybes atsijungti nuo Rusijos elektros energijos sistemos ir joje galiojančių standartų.

SEB Banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, aptardamas makroekonominę aplinką VAE statybai, taip pat rėmėsi naujos branduolinės elektrinės 1000 MW galiomis, taigi vėl tapo neaiškus energetinės nepriklausomybės aspektas dėl tų pačių rezervo užtikrinimo galių. Pranešėjas taip pat pabrėžė, kad svarbu skubinti VAE projektą jau vien dėl to, kad atėję į valdžią „nedraugiški branduolinei energetikai“ politikai jau nieko negalėtų sustabdyti.

Ar Lietuva tikrai nori sinchronizuotis su kontinentinės ES elektros energetikos sistema ir ar tikrai yra kuriama reali Lietuvos energetinė nepriklausomybė konferencijoje nebuvo diskutuojama. Vis dėlto, galima tvirtinti, kad konferencijai buvo gerai pasiruošta – verslininkai išklausė puikius pranešimus apie konkursų reikalavimus, įmonių sertifikavimo, standartų subtilybes ir kita.

Seminaro metu buvo pristatyta biomasės mikronizavimo (pavertimo į degias dulkes) technologija, taip pat visa technologinio proceso seka:    biokuro (šiaudų, kitų augalų, medienos ir pan.) pavertimas degiu dulkių mišiniu tam pritaikytuose nedideliuose regioniniuose fabrikuose;  dulkių mišinio sandėliavimas specialiuose klimatiniuose konteineriuose arba, naudojant šaldymą ir slėgimą, degių dulkių kuro blokų gamyba (kurie pakartotinai susmulkinami jau jėgainėse);   transportavimas į didesnes ar mažesnes jėgaines šilumos ir elektros gamybai.  Tokio biomasės perdirbimo tinklo sukūrimas visiškai atitinka visuomeninį interesą. Tokia sistema leidžia sukurti pakankamai didelį kiekį darbo vietų (skaičiavimais nustatyta, kad biokuru pagaminta 1TWh leidžia sukurti apie 1000 darbo vietų), taip pat leidžia keisti brangiai importuojamą kurą vietiniu pigesniu kuru.   Teigiama, kad per metus Lietuvos miškuose supūva dideli kiekiai medžio atliekų, o iš jų būtų galima pagaminti apie 2 TWh energijos. Per metus Lietuvoje taip pat susidaro ir 2,4 mln. t šiaudų, kurių energetinė vertė – 870 tūkst.tne. Šiuo metu kurui sunaudoti būtų galima apie pusę metų šiaudų derliaus,  o sunaudojama tik 0,125 proc. 

 Seminare taip pat buvo pristatytos ir mikronizuotų degiųjų dulkių, pagamintų iš šiaudų, deginimo technologijos. Deginant šiaudus susidaro kibūs šlakai, kurie verčia dažnai valyti pakuras. Naujai pristatyta ir išbandyta technologija siūlo naudoti pseudo dujinius degiklius, kurie yra labai panašūs į dujų degiklius, taip pat siūloma naudoti specialias priemones, tokias kaip cheminiai priedai, specialusis dažymas arba specialios degimo kameros, eliminuojančios kibių šlakų susidarymą. Įdomu tai, kad degimo procese atsiradę pelenai taip pat yra puiki trąša.

 Pertvarkant jau esančias jėgaines, naudojančias mikronizuotą biokurą, rekomenduojama taip parinkti įrengimus, kad būtų galima naudoti mažiausiai dviejų rūšių alternatyvų kurą. Tai padidintų jėgainių patikimumą. Specialistų nuomone Lietuva turi puikią galimybę vystyti unifikuotą biokuro tecnologijų sistemą, o senųjų agregatų (pvz., esančių Elektrėnų elektrinėje) pritaikymas mikronizuotam biokurui leistų šaliai per pakankamai trumpą laiką ir palyginus mažomis sąnaudomis padidinti savo energetines galias. 

Trečioji žinia, kuri buvo pagarsinta, ir kuri, ko gero labiausiai  patiko mūsų valdžiai, buvo – jeigu norite, tai statykite ir savo branduolinę elektrinę, tačiau modernią ir saugią. Žodžiai  jeigu norite ko gero būtų tiksliau išversti jeigu pajėgiate, nes čia ir yra visa prasmė – Vokietija savo atominių darbą pratęsė tam, kad atsirastų pinigų alternatyviąjai energetikai vystyti, o mes tartume einame  „prieš srovę“ – trukdydami alternatyviosios energetikos vystymą ,  iš  VIAP mokesčio ir kitų šalies resursų statome brangią elektrą gaminsiančią VAE.

O gal A.Merkel atvežtas žinias reiktų suprasti, kaip dar vieną šansą pratęsti senosios Ignalinos jėgainės veiklą ir taip pat, kaip planuoja vokiečiai, sukaupti lėšų atsinaujinančios energetijos vystymui?

Konferencijoje buvo gvildenama daug temų, tačiau labiausiai buvo akcentuojami ekonominiai energetikos aspektai, kai kurios ateities įžvalgos. Akivaizdžiai dominavo ir branduolinės energetikos brangumo faktorius, kada ekonominiais skaičiavimais įvertinama ir statybų pakankamai ilga trukmė, uždarymo kaštai, kuro atliekų tvarkymas, sandėliavimas, perdirbimas ir kita. 

Pokalbių metu užsienio ekspertams buvo neaišku, kodėl trys Baltijos šalys, turinčios tas pačias energetinės priklausomybės problemas, iki šiol nepasirašę kokios nors Energetinės chartijos, neįkūrę bendros organizacijos (holdingo), kuris dar kartą išnagrinėtų viso regiono energetikos perspektyvą – gal tuomet būtų sudėliotos kitos prerogatyvos ir kitas jų vykdymo eiliškumas, pavyzdžiui dujotiekio sujungimas su kontinentinės ES tinklais, elektros energetikos tarpsisteminės jungtys, Baltijos šalių elektros energetikos bendras sinchronizavimas su galimybe sinchroniškai jungtis prie kontinentinės ES tinklų, suskystintų dujų importo infrastruktūros įdiegimas, alternatyviosios  energetikos maksimalus išnaudojimas, o tada, jei dar bus būtinybė ir dar liks pinigų, gal ir kokį branduolinį energetikos objektą suręsti. Akivaizdu kad Baltijos šalis daugelis įsivaizduoja kaip vientisą ekonominį regioną ir tai mus kartais šokiruoja, tačiau Energetinė Baltijos šalių chartija, ko gero, nebloga mintis. 

Suneramino ir valdžios vyrų atviravimas per spaudos konferenciją, kai jau ne pirmą kartą pristatoma, kad lyg ir „nieko tokio“, kad kokius penkiolika metų po VAE paleidimo mokėsime už elektrą brangiau, bet po to elektra tikrai bus pigi. Tai ko gero ir yra tas investuotojo pritraukimo scenarijus. Pamąstykime – VAE statyba užtruks 10 metų (optimistinis scenarijus), plius tie 15 brangesnės elektros metų – o tai visa Lietuvos žmonių karta! Kas gali garantuoti, kad po 25 metų kažkas tą mūsų elektrėlę atpigins? Ar tai jau paskutinė „galimybė“ Lietuvai išsibėgioti, išsilakioti? Ponai, o gal visos ateinančios naujos kartos likimas nusipelnė būti patikrintas referendumu? 

Pabaigai norisi pakalbėti apie simbolius, kurie žmonių sąmonei nuo žilos senovės turi svarbią reikšmę. Menininkai, kurdami statinius, simbolius, prekės ženklus ar logo, kartais labai teisingai (nors gal ir nesąmoningai) įdeda į juos tam tikrą prasmę (vienas iš tokių pavyzdžių – rimtai įstaigai įsiūlytas pakreiptų langų pastato projektas). Minėtos konferencijos plenariniame posėdyje ekrane iškilmingai mirksėjo dviejų pagrindinių konferencijos rėmėjų logo, tai  rusiško kapitalo įmonės „INTER RAO Lietuva“ logo, su ryškios saulės simboliu (o Saulė, kaip žinoma, teka iš Rytų) ir VAE logo su išskrendančia gervele… Tolesnius pamąstymus palieku gerbiamam skaitytojui.

Toliau ministras kalba apie energetinį saugumą, kuris atsiras kartu su pradėsiančia veikti VAE. Kadangi elektrinė statoma toje pačioje vietoje, kaip ir senoji, kadangi planuojama ir panaši jėgainės galia, kadangi Lit-Pol jungties nuolatinės srovės intarpas planuojamas statyti Alytuje ( o ne Visagine), neabejotinai galima tvirtinti, kad liekame Rusijos elektros energijos reguliavimo sistemoje ir tai sistemai pastatome dar vieną galingą jėgainę. Gal ministras painioja energetinės sistemos stabilumą su energetiniu saugumu?  Liekant  Rusijos energetinio reguliavimo zonoje tikrai galime tikėtis didesnio energetinės sistemos stabilumo, tačiau energetinio saugumo čia tikrai nesimato. Jeigu ministras nėra pakankamai informuotas ta tema – siūlyčiau pasiskaityti  Strategijų ir tarptautinių studijų centro CSIS sudiją „Skaidrumo stoka Rusijos energetikos versle“ (Lack of Transparency in Russian Energy Trade. The risks to Europe. Author Keith C.Smith. Center for Strategic & International Studies,  July 2010).

Deja, ko gero, skaidrumo stokojama ir pas mus. Energetikos ministerijos keistoka pozicija, savotiškai  sudaranti sąlygas stabdyti paruoštą ir įregistruotą Seime „Atsinaujinančios energetikos įstatymą“, kelia pagrįstą klausimą, ar taip neruošiama dirva tam gerajam VAE investuotojui?  Kažkokių aplinkybių (machinacijų?) dėka mes, lyginant su kaimynais, brangiausiai mokame už elektrą, dujas, degalus. Taigi ir lietuviška produkcija negali būti pakankamai konkurencinga ir tik mūsų verslininkų sumanumo dėka galime šį tą eksportuoti. Tačiau ar ilgai – vien jau tik kalbant apie „didingus“ ir Lietuvai sunkiai pakeliamus projektus išsibėgios ir verslininkai ir neverslininkai. Būkime realistai, kurkime realius projektus. Nejaugi Lietuva kovoja prieš Lietuvą?

Latvijos žiniasklaida (Diena,Vesti Segodnia) vis dar plačiai aptarinėja aukštų  Latvenergo vadovų suėmimą. Įdomu, kad šiuos KNAB (Perspėjimo ir kovos su korupcija biuro) veiksmus komentavo ir pats Latvijos prezidentas, net kiek abejodamas, ar buvo pakankamai gerai pasiruošta šiems suėmimams ir ar nepritrūks surinktos medžiagos kaltinimams.

Įdomi detalė yra ir tai, kad minėto biuro tyrimai apima virš penkių metų laikotarpį ir kad pagrindiniai kaltinimai yra tarpininkų ir konsultantų tinklo apie Latvenergo sukūrimas, kuris užsiiminėjo „viešaisiais pirkimais“ saviems ir taip plaudavo  pinigus, ar mokėdavo už būtas ir nebūtas konsultacijas. Kita vertus KNAB pavyko įrodyti tik apie 1,5 milijono eurų vagystę, o tai rodo, kad dar ne viskas „perprasta“ vykdant tyrimus.

Lietuvai kaimyninės šalies energetikų bėdos galėtų būti įdomios tuo, kad ilguoju periodu ir čia galėjo vykti panašūs dalykai, o tuo metu galėjo pritrūkti „politinės valios“  mūsų teisėsaugai vykdyti panašius tyrimus.

Trys atominės mažame ekonominiame regione! Taigi vyksta kažkokios lenktynės, nors nesimato kur ta po 2016 metų atsirasianti elektra bus naudojama – nesigirdi, kad šiame regione kas nors planuoja statyti stambius metalurgijos kompleksus, ar kitas gamyklas, gausiai naudojančias elektros energiją. Kita vertus vėjo energetikos atstovai vien Lietuvoje per 8 – 10 metų žada įrengti virš 1000 MW vėjo jėgainių,  o šiluminininkai iki to paties laiko žada apie 80 proc. šilumos gaminti panaudojant biokurą ar kitus atsinaujinančios energetikos resursus.

Aiškėja ir kitų keistų dalykų. Neoficialiuose pokalbiuose, o kartais net per televiziją, energetikai užsimena, kad su tvirtai laikančia savo glėbyje IPS/UPS sistema Lietuvos atstovai yra pasirašę visas galimas sutartis, o dabar rusai jas rodo ES atstovams, įrodinėdami, kad Lietuva pati nori likti Rusijos prižiūrimoje,  būk tai techniškai patikimiausioje  energetinėje sistemoje. Tad planuojama BAE galėtų užtikrinti tą energetinę priklausomybę amžiams. 

Teisybės dėlei reiktų priminti , kad LR Seimas yra priėmęs politinį sprendimą dėl sinchroninio darbo su UCTE sistema, deja vis dar niekam neužkliūva tas faktas , kad tarpsisteminei jungčiai su Lenkija keitiklių stotis planuojama Alytuje, o ne Ignalinoje.Tai rodo, kad  mūsų energetikoje nieko naujo – valstybės reikalai į šalį, svarbu energetikų reikalai. Juridiškai užtektų tik vieno ministro prieštaravimo, kad energetikai viršija  įgaliojimus. Tačiau tyla!

Ką galėtų reikšti tokios „atominės lenktynės“? Gali būti tik viena – spausti Lietuvą kuo greičiau statyti „savo” NAE, nes, jei jau nutarta (?!) likti IPS/UPS sistemoje, kam dar Rusijai leisti pinigus kitoms elektrinėms…

2. Ar vystant atominę energetiką nebus ribojamos  kitos, pavyzdžiui alternatyviosios energetikos, vystymosi tendencijos? Kaip beatominiu laikotarpiu (NAE geriausiu atveju pradėtų veikti po 10 metų) sukurtas energetinis potencialas sąveikos su atsiradusiu galingu monopolininku, ar  visa alternatyvioji energetika bus pamerkta bankrutavimui?

3. Ar bus užtikrintas nacionalinis saugumas ir energetinė nepriklausomybė, jeigu NAE bus statomas 1300 MW  galios reaktorius, ryšiui su Lenkija nuolatinės srovės intarpas įrengiamas Alytuje ( o ne Ignalinije)? Juk tai vienareikšmiai rodo, kad liekame Rusijos reguliavimo sferoje!