Neseniai viso pasaulio tautų akivaizdoje Lietuva buvo viešai pamokyta, kad sutartyse nebūtina rašyti jog nedera spjaudyti į bendrą katilą, kad sutartyse nebūtina rašyti jog važiuojant NATO traukiniu būtina pagal pasirinktą klasę mokėti už bilietą, o nebandyti važiuoti jyg kokie „zuikiai“ ant „traukinio stogo“. Beje minėtoje organizacijoje savo skiriamais pinigais gynybai jau tapome tikrais nieko nemokančiais zuikiais. O dabar Lietuvoje pradėtas išpūstas puolimas ir prieš neva nereikalingas Krašto apsaugos ministerijos išlaidas reprezentacijai. Gal yra kokia nors kita žinyba, kurioje taip dažnai privalomai lankosi inspektoriai tam, kad viską patikrintų, patartų ar pabartų?
Taip jau susiklostė, kad bet kuri šalis, kurią bepaimtum – turi garbės kuopas, karinius orkestrus, renginiuose nemokamai dalina kareivišką košę, iškilmingai sutinka savo šalies svečius ar palydi žymius žmones į amžinojo poilsio vietą. O gal atvykstantiems svečiams turime pranešti, kad atsivežtų savas paklodes, savą kavą ir sumuštinius ar lyg koks atvykėlis, kaip Gadafis, privalo pasistatyti sau ir palapinę? Ko gero finansų ministrė sutiks, kad pas ją tokių vizitų nebūna, o kai kurias ekonomines problemas pradėjus spręsti Briuselyje – reprezentacinių pinigų užtenka tik minimumui. Tas pats ir su kitomis ministerijomis. O gal ministrai reprezentacijai leidžia pinigus kostiumams, kaklaraiščiams, suknelėms ar brangiems nėriniams? Tada reikia taip ir sakyti ar rašyti, nors, teisybės dėlei, mūsų ministrams ne pro šalį būtų pasimokyti ir elegancijos – dabar viešuose renginiuose dažnai savo skvernais plazda lyg plaštakės.
Kažkodėl nepastebima ar nutylima, kiek kaimyninė šalis išleido ar „išlaistė“ kartu su lietuviais „reprezentacijai“, kad tik būtų per Nemuną pastatytas tiltas, galintis „reikalui esant“ išlaikyti permetamus iš anklavo tankus ar raketų transporterius, kiek kaimyninė šalis kartu su lietuviais sumokėjo „ reprezentacinių“ pinigų, kad tik jai sutartimi būtų įtvirtinta pirmenybė prieš vakariečius „kultūrinti“ lietuvius, ypač jų švenčių ar atmintinų dienų progomis?
Šalies reprezentacija yra toks dalykas, kur išlaidauti nereikalingiems renginiams ar kelionėms – nuodėmė, bet ten, kur tai būtina, taupumas brangiai atsieina. Negi mūsų Vyriausybėje yra tik dvi moterys, o visi kiti – „kelnėtos bobos“, nes niekas negina savo moterų nei nuo užgauliojimo, nei nuo skleidžiamos dezinformacijos? Suomija be jokių užuolankų ruošia savo šalies žmones visuotiniam krašto gynimui ir tam skiriami pinigai bei pritaria visi ministrai, tas pats vyksta ir Estijoje, o mes? Džiaugiamės, kad tai „manęs neliečia“?
2012 m. sausis 9 d. Klaipėda