Akademikas Jurgis Vilemas, pristatęs vieną rimčiausių pranešimų diskusijoje, oficialiais skaičiais įrodė, kad branduolinis renesansas šiuo metu tėra tik skambūs žodžiai. Pasak p. Vilemo galia, kurią generuoja reaktoriai, didėja, tačiau jų skaičius – ne. Įdomu tai, kad net iki įvykių Japonijos Fukušimos elektrinėje branduolinė energetika buvo sparčiai plėtojama tik Rusijoje ir Tolimuosiuose rytuose, o štai Europos Sąjungos šalyse bei JAV stebimas didžiausias sąstingis. Nuo 2000-tųjų metų Europoje buvo pradėtos statyti tik dvi atominės elektrinės – Suomijoje ir Prancūzijoje. Akademikas pristatydamas savo pranešimą atkreipė dėmesį, kad vis dėlto Lietuvoje per daug optimistiškai vertinami naujos atominės elektrinės statybos kaštai. Pasak p. Vilemo investuotojai neinvestuoja į jokius projektus, jei grąžos tikimasi tik po 60 metų, investicijos galimos tik tada, jei grąža pradeda grįžti ilgiausiai po 10-15 metų.
Taigi tikėtina, kad naujos atominės elektrinės generuojama elektra tikrai nebus tokia pigi, kaip tikisi Lietuvos valdžia, ką jau dabar įrodo statomų elektrinių kaštų analizė, o taip pat ir statomų elektrinių sutartys su investuotojais. Akademikas pabrėžė, kad jau šiuo metu aišku, jog elektros energijos poreikių augimo tempas yra gerokai mažesnis, nei buvo prognozuota netolimoje praeityje. Iškilę branduolinės energetikos saugumo klausimai po įvykių Japonijoje, tik priminė, kad likviduoti galimos avarijos pasekmes gali būti daug brangiau, negu pastatyti atominę elektrinę. Be to, pačiai valstybei vienu ar kitokiu atveju tenka savarankiškai susidoroti su galimos avarijos pasekmėmis. Akademikas savo pranešimą pabaigė pristatydamas labai įdomų faktą, kad šiuo metu 45 procentai visų pasaulio atominių elektrinių dirba su Rusijoje pagamintu uranu (urano konversija). J.Vilemo nuomone viltis apie branduolinę energetiką reikėtų atidėti porai dešimtmečių, o dabar užleisti vietą šiuo metu ypatingai vystomai kitai sričiai – alternatyviai energetikai, kuri Europoje kaip tik šiuo metu ir išgyvena renesansą.
Lietuvos energetikos instituto vadovas Eugenijus Ušpuras savo pranešime apžvelgė atominės elektrinės krizę Japonijoje, kuri tapo pagrindu branduolinio saugumo peržiūrai kitoms veikiančioms elektrinėms. Šiuo metu pradėta vykdyti tikslinė Europos atominių elektrinių saugos ribų peržiūra per Fukušimos įvykių prizmę. Pasak p. Ušpuro iki šių metų birželio pabaigos bus paruoštos programos, pagal kurias bus vykdomi streso (nepalankiausių aplinkybių) bandymai veikiančiose atominės elektrinėse. Nepalankiausių aplinkybių bandymų rezultatai turės būti visuomenei pristatyti dar po šešerių mėnesių. Lietuvos energetikos instituto vadovas savo pranešime taip pat akcentavo, kad branduolinė avarija „bet kur“ reiškia, kad ji vyksta visur. Todėl turi būti ypatingai atsakingai įvertinami saugumo klausimai.
Belgijos ambasadorius Christian Oscar Madeleine Verdonk papasakojo apie branduolinės energetikos situaciją Belgijoje. Atkreipė dėmesį, kad, kaip ir visur, Belgijos visuomenės nuomonė po įvykių Japonijoje pasikeitė į neigiamą pusę, tačiau tai veikiausiai emocijos, kurios ilgainiui gali atslūgti. Šiuo metu Belgijoje veikia tik laikinoji vyriausybė, todėl ankstesni sprendimai uždaryti atomines elektrines iki 2025 metų, lieka neaiškūs. Atkreipė dėmesį, kad renesansas vyksta alternatyvioje energetikoje, nes noras investuoti į šią sritį padidėjo net 30 procentų. Vis dėlto, Belgijos ambasadorius prognozuoti branduolinės energetikos renesanso nesiryžo.
Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Arūnas Molis teigė, kad branduolinės energetikos vystymą lems politinis požiūris. Dėstytojo nuomone branduoline energetika turėtų atsigauti tik ilguoju laikotarpiu.
Diskusiją moderavęs Seimo narys Petras Auštrevičius bandė diskusijos pranešimus žaismingai apibendrinti sportine terminologija – visi pranešėjai buvo arba neutralūs, arba pasisakė už branduolinės energetikos renesansą, taigi 4:0 branduolinės energetikos naudai. Vis dėlto, taip ir liko neaišku, ką politikas turėjo mintyje – ar branduolinę energetiką apskritai, ar Lietuvos visuomenei brukamą poziciją dėl naujos atominės elektrinės statybos, ar su branduoline energetika susijusias problemas, galinčias skaudžiai atsiliepti ne tik lietuvių piniginėms, bet gal būt net tautos išlikimui apskritai.