Be LEO

Ką tik paskelbtas naujos atominės elektrinės (NAE) investuotojo konkursas rodo tik Lietuvos ambicijas, o ne energetinės nepriklausomybės vizijos pradžią. 1300 MW galios reaktorius akivaizdžiai per didelis  trims Baltijos šalims, jeigu jos vis dar nori būti nepriklausomos nuo DD, nes be jo valios turėti stabilią energetinę sistemą būtų sunku. Kita vertus, sugundyti investuotoją tik sąlyginai paruošta statybų aikštele ir pažadais ir kad elektros energija šiame regione bus paklausi ir pakankamai brangi tikrai nebus lengva. Prisiminkime ir prieškarinės Lietuvos klaidas, kada neapgalvotai buvo įsileisti monopolistai – tai švediškų degtukų monopolis, ar Kėdainių eklektrinės konfesinė sutartis.

Optimistiškiausiomis  prielaidomis NAE galėtų pradėti veikti apie 2020 metus, tačiau tiek Europos, tiek Amerikos ekspertai linkę prognozuoti galimą NAE veikimo pradžią ne anksčiau kaip 2025 metais. Jeigu  beatominiame laikotarpyje tikrai veiks laisva elektros rinka, atsiras suplanuotos Lenkijos, Švedijos, Suomijos jungtys, nebus trukdoma alternatyvioji energetika ( 500 MW vėjo jėgainių Lietuvoje – baisiausias sapnas, kurio  net susapnuoti bijo taip vadinami energetikai-politikai), Baltijos šalys išmoks sinchronizuoti bendrą energetinę sistemą ( o tai privalu), atsiras sumanieji tinklai, energetinis žiedas aplink Baltiją, sunku tikėti ar tikrai teisingai planuojame savo energetinę strategiją.

Prieš du metus LEO sumanytojai iš mūsų atėmė eurą. Dabar elektros kainų kilimas vėl eurą stumia tolyn, tad gal pirmoje eilėje, prieš keldami ambicingus planus, susitvarkykime savo ūkio reikalus. O jie atrodo tokie paprasti, nors iššūkiai dideli – visi privalo mokėti mokesčius, nustoti vogti (nors ir labai gudriai sukurptų schemų pagalba) ir jokių „indulgencijų“ dalijimo!