Kategorija: Kronika

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip buvo ir tikėtasi, pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, bei kitus susijusius teisės aktus, sudarančius sąlygas padidinti valstybės akcijų dalį įmonėje iki dviejų trečdalių, bei galimybę likviduoti nacionalinio investuotojo bendrovę. Pati Prezidentė Leo Lt vertina kaip monopolinę, tačiau kalbėdama apie kitus visuomeninių organizacijų pasiūlymus, pavyzdžiui dėl Leo LT likvidavimo kreiptis į arbitražą, pabrėžė, kad tai tik įšaldytų procesą keliems metams, o dabar Leo LT galėtų naudotis europiniais pinigais, investuoti ir vykdyti kitą veiklą. Gali būti, kad iš konteksto ištraukta frazė apie galimą Leo LT tolimesnę veiklą nieko nereiškia, taip pat kaip ir tai, kad monopolis lieka, naudoja ES  ir Lietuvos lėšas,  nuo kurių 1/3 dalis lieka NDX ! Patys aršiausi to monstro oponentai, stebėję Premjero kai kurias abejones, iki dabar mano, kad bus stengiamasi Leo išlaikyti.

Kita vertus Prezidentei buvo pateiktas įstatymas, jau priimtas Seimo, nors ji prašė, kad sprendimai dėl Leo LT būtų padėti jai ant stalo.Įvertinant jos ryžtą išskaidyti monopoliją, reikia rikėtis kad Leo bus išardytas.

 

Likus mažiau, nei pusmečiui iki Ignalinos AE uždarymo, verslui vis labiau svarbu žinoti, kaip veiks Lietuvoje laisva (bendra Baltijos šalių) rinka, kokios bus elektros energijos kainos. Tai Premjeras, tai Energetikos ministerijos atstovai, tai Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys  (dabar ir Leo LT prezidentas – ko tik  mūsų Lietuvoje nebūna),  ne tai iš gandų, ne tai iš kažkokių mistinių skaičių, kalba apie 30 proc. pabrangimą, tai yra galutiniam vartotojui elektros kaina gali siekti iki 45 – 47 ct/kWh.

Kita vertus, nesenas IAE sustojimas parodė, kad tuo metu importuojama elektros energija  jokių pokyčių į galutinę jos kainą neturėjo. Pasak AB Lietuvos elektrinė (LE) nepakeičiamo generalinio direktoriaus Prano Noreikos, kaina nekilo, nes jis kažkam tuo metu  pareiškė, kad Elektrėnai gali gaminti elektą ir už 20 ct/kWh. Taigi, jeigu minėtas generalinis direktorius 2010 metų sausio pirmąją dieną vėl pareikš, pavyzdžiui Energijos realizavimo centrui (ERC),  apie galimą LE elektros energijos  savikainą ,  tai kainos gali ir nekilti. Šie išvedžiojimai gal truputį ir paradoksalūs, bet jie ko gero atspindi mūsų realybę – mes nežinome nei elektros rinkos formavimo principų,  nei elektros energijos kainos formavimo principų, įtakos sferų, galų gale, kiek tą procesą valdo Vyriausybė. Galų gale bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos teisiniai aktai nei Lietuvoje, nei Latvijoje, bei Estijoje dar nepriimti. Neskubama skatinti  ir alternatyviosios energetikos. Nors minėta tema   teisės aktų ruošimas Seime yra pradėtas, tačiau kol jis bus priimtas praeis geras pusmetis, o gal ir metai. Kažkaip tylu, ramu, lyg prieš audrą.

 

Apie tai pranešė Lenkijos laikraštis Rzeczpospolita. Energetikos specialistams išanalizavus galimybę statyti 6000 MW atominę jėgainę (AE), ji kainuotų virš 100 mlrd. zlotų. Kaina išauga ir dėl ilgo statybos laikotarpio, bei banko kreditų. Tai reiškia, kad AE gaminama elektra būtų du kartus brangesnė  už elektrą, kurią šiuo metu gamina akmens anglimi kūrenamos elektrinės. Įvertinus tai, kad jau yra sukurtos technologijos, stipriai mažinančios akmens anglimi kūrenamų elektrinių CO2 emisiją, kyla dilema, ar verta užsikrauti tokią naštą, statant AE.  Bet kuriuo atveju už elektrą mokės vartotojas. Deja į skaičiavimus vėl pamiršta įtraukti atominių atliekų tvarkymo kaštus.

Kadangi Lietuva taip pat turi ambicijų statyti AE, būtų įdomu sulaukti mūsų specialistų skaičiavimų šia tema.

Sekmadienį, liepos 12 dieną, prisieks naujoji Lietuvos Prezidentė ir jos pareikalautas sprendimas dėl Leo Lt turi būti „padėtas jai ant stalo“. Sunku pasakyti, ar sprendimai ta tema  buvo ruošiami karštligiškai, ar šaltai apgalvojus ( bei suderinus su Vilniaus dešimtuku), tačiau ir spaudoje ir tarp teisės bei energetikos specialistų pateikti Seimui įstatymų pakeitimai  dėl Leo kelia abejonių. Jeigu reikia vykdyti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kuriame nurodyta, kad Leo sandoryje valstybė yra praradusi kontrolę, tai yra kontrolinį akcijų paketą, leidžiantį vyriausybei priimti būtinus sprendimus, papraščiausia būtų vyriausybei priimti sprendimą nacionalizuoti tuos kelis NDX akcijų procentus, trukdančius perimti Leo kontrolę, už juos teisingai atsiskaitant. Tai būtų visiems suprantamas, greitas ir efektyvus KT spendimo įvykdymas ( aišku su tam tikrais nuostoliais). Ir tai būtų žymiai saugiau ir pigiau, nei „įkišti“ į Leo LT sudėtį Kauno HE ir Kruonio HAE, ar priimti Seime skubos tvarka galimai dviprasmiškus įstatymus. O gal čia ir yra svarbiausia (manipuliatorių?)  idėja – pasinaudoti tarpuvaldžiu.

BTV  2009-06-30 dienos televizijos laidoje vėl buvo aptartos aktualios elektros energetikos problemos uždarius Ignalinos AE. Laidoje dalyvavęs prof. Leonas Ašmantas prognozavo, kad būsima elektros kaina priklausys nuo to, kaip pavyks organizuoti Elektrėnuose Lietuvos elektrinės darbą, bei ar pradės veikti bendra Baltijos šalių elektros rinka. Profesoriaus žiniomis, Estija yra ES įsipareigojusi atverti savo elektros rinką tik 2013 metais, taigi gali būti, kad jie bandys tuo pasinaudoti, turėdami galimybę tik parduoti elektrą kitiems, bet neįsileisti kitų pardavėjų į savo rinką. P.Ašmantui taip pat atrodo, kad reiktų jungti visų Baltijos šalių elektros gamintojus į vieną stiprią kompaniją (į vienas rankas), tada būtų geras atsvaras prekeiviams elektra iš  šalies (- pirmajam Lietuvos energetikos ministrui monopolijos vis dar mielos!)

 Pasak Energetikos viceministro  Romo Švedo, Latvija ir Lietuva deklaruoja, kad laisva elektros rinka palaipsniui pradės atsiverti nuo 2010 metų, užimdama atitinkamai 35 proc. rinkos, vėliau 45 proc. rinkos ir t.t. Tam procesui turėtų pritarti ir Estija, taigi gali būti, kad 2013 metais mes jau turėsime liberalizuotą elektros energijos rinką, kuri veiks pagal Skandinavijos šalių elektros rinkos principus. Viceministras taip pat pabrėžė, kad nauja atominė elektrinė Lietuvai yra būtina, tvirtindamas, kad jos gaminama elektra bus pigi, nors visiems žinoma, kad jos statyba yra ypač brangi.

EK atstovas Lietuvoje Kęstutis Sadauskas akcentavo, kad lyg ir viskas Lietuvoje daroma teisinga linkme, tačiau laisva elektros rinka turi turėti tam tikrus reguliavimo principus, kuriuos nustato ES. Pavyzdžiui elektrą generuojančios įmonės turi būti atskirtos, kad galėtų tarpusavyje konkuruoti ir neturėtų būti sujungtos, kaip siūlo p. Ašmantas.

Laidos pabaigoje p.Švedas netikėtai pareiškė, kad nuo 2010 metų elektros energijos kaina buitiniam vartotojui bus 45 ct/kWh, nors laidos pradžioje kalbėjo, kad vyksta sudėtingos derybos ir kaina paaiškės vėliau. Taigi, jeigu  dar vyksta derybos, ar verta kalbėti  apie galutinę kainą?

Nors per pataruosius 5 metus pasaulyje pastatytos tik dvi atominės elektrinės, nors mokslo ir technologijų naujovės energetikos srityje jau leidžia pasigaminti elektros energiją pigiau, greičiau ir su mažesnėmis investicijomis, lyginant su atomine energetika, manau, kad Vyriausybės noras išsiaiškinti, ar verta statyti Lietuvoje atominę elektrinę yra tikrai logiškas. Inerciškas mūsų energetikų mąstymas, jų patirtis, dirbant tik su rusiškomis technologijomis, pritaikytomis didelėms teritorijoms su griežtu centralizuotu valdymu, vis dar padeda kurstyti viziją apie supervalstybę, tiekiančią elektrą pusei Europos ( juk turi prie Nemuno kitas išaušti rytas...)

Taigi po sutarties pasirašymo 2009 metų birželio 18 dieną, Konsorciumas, kurį  sudaro tarptautinis investicijų bankas „N M Rothschild & Sons“, Šiaurės šalių – Baltijos investicijų bankas „Evli“, tarptautinė ekonominių konsultacijų bendrovė „NERA Economic Consulting“ ir Vokietijos techninių konsultacijų bendrovė „Fichtner“, už 5 milijonus litų (plius sėkmės premija – 7 mil. litų!) pradeda darbą ir pagal sutarties sąlygas teiks konsultavimo paslaugas, susijusias su naujos atominės elektrinės verslo plano ir finansavimo modelio parengimu, bei strateginės partnerystės analize. Numatyta, kad Konsorciumas taip pat teiks pagalbą derybose su galimais partneriais,  potencialiais strateginiais investuotojais, bei konsultuos rengiant konkurso dokumentaciją, komercinius ir partnerystės susitarimus. Belieka tikėtis, kad parinktas Partneris-Konsorciumas  bus sąžiningas, profesionalus, bei nepriklausomas.

Atvirai (tikėtina) elektros energijos rinkai pritaikyti brangiai kainuojančią atominę elektinę tikrai reikės nepaprasto profesionalumo. Beje Lietuva turi ir puikių profesionalumo pavyzdžių – prieškario valstietis taupydamas profesionaliai skaldė  brangų švedišką degtuką į dvi dalis. Neduokdie kad ir būsimą brangią elektrą reikėtų skaldyti.

Seimas vėl grįžta prie Ignalinos AE darbo pratęsimo. Seimūnus ir kitus politikus šis klausimas  masina ir sudaro galimybę pasireikšti, pasipuikuoti ar pasirodyti, kaip giliai jie rūpinasi šalies energetika, ar net priešginiauja ES solidarumo principams.  Apie tai, kad pasirašytas sutartis (ypač su ES) reikia vykdyti yra daug kartų diskutuota. Kita vertus, ar bent vienas politikas gali paaiškinti, kodėl jau dabar elektros kaina pas mus yra aukštesnė už kaimynų elektros kainas? Kodėl taip yra, kas pasiima visą pelną, galų gale kiek mes tos energijos sunaudojame patys ir kiek parduodame (atiduodame) į šalį? Tai gal jau laikas atversti naują puslapį energetikoje – uždarykime IAE, pradėkime skaičiuoti, lygintis į kaimynus, planuoti ir veikti. Vaizdžiai kalbant išleiskime drumstą vandenį iš energetikų kūdros ir pamatysime kas kokiame kampe sėdi. Ignalinos uždarymas – iššūkis mums visiems, o diskusijos, ar verta ją uždaryti, tik veda prie to, kad norima kuo toliau atidėti energetikos problemų sprendimą, paliekant egzistuoti gerai sustyguotą verslą keliems draugams.

Netikėtai sustojusi IAE privertė pamąstyti, kas mūsų laukia po Naujųjų metų, tai yra  kada IAE visiškai sustos. Matosi, kad Energijos realizavimo centras (ERC) yra pilnai perėmės iniciatyvą ne tik Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitete, Lietuvos energijoje, bet ir Vyriausybėje.  Ūkio ministerija dar neperduoda visos informacijos Energetikos ministerijai, o pataroji vis  dar nespėja perimti vis naujų  atsirandančių problemų valdymo. Šis tarpuvaldis labai patogus vis dar  valdžiai nepaklūstančių (nepriklausomų?) energetikų klanui, todėl ERC komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas spaudoje  tiesiai šviesiai kalba, kad Lietuva kito pasirinkimo iš esmės neturi, kaip tik pirkti truputį pigesnę elektrą iš Rusijos per ERC. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad bus žlugdomos vietinės, ypač nedidelės, elektrą gaminančios įmonės ir labiausiai nukentės visa ką tik pradėjusi atkusti alternatyvioji energetika. Praėjus kuriam laikui, ta truputį pigesnė elektra taps pakankamai brangi, ką, kaip paprastai sako studentai, ir reikėjo įrodyti!

Lenkijos Vyriausybė 2010 m. spalio nėnesį ketina patvirtinti savo branduolinės energetikos programą, Apie tai informavo šalies ūkio ministerijos branduolinės energetikos departamento direktorius Z.Kamieński (Z.Kamienski). Prieš Vyriausybei priimant programą, turi būti atlikta naujų elektrinių lokalizavimo analizė bei pakeisti anksčiau galioję ir priimti nauji teisiniai aktai atominė energetikos tema. Toks norminių aktų paketas, Vyriausybės prognozėmis, turėtų įsigalioti jau nuo 2011 m. pradžios. Pagal pirmąjį sistemos modeliavimo variantą atominės elektrinės statymo vieta numatoma netoli Kaliningrado srities sienos. Šiuo metu planuojama, kad energetinės jungtys su rytų kaimynėnis bus asinchroninės. Prof. K.Żmijewski (K.Žmijevski), Emisijos reguliavimo konsultacinės tarybos generalinio sekretoriaus, nuomone, įgyvendinti šią programą pagal pateiktus terminus bus neįmanoma. Nuo politinio sprendimo iki atominę energetiką įteisinančių dokumentų priėmimo reikia iki 23 mėnesių, o kraštutiniais atvejais net 37 mėnesių. Profesoriaus vertinimais, realus investicinis laikotarpis, t.y. nuo sprendimo iki pirmosios atominės elektrinės darbo pradžios užtruks ne mažiau 15 metų. Teiginiai, jog pirmoji atominė elektrinė pradės veikti Lenkijoje jau 2020 m. yra savotiška Vyriausybės apgaulė ar saviapgaulė.

Apie naują PSE Operator strategiją, kuri numato bendradarbiauti su kaimynių šalių elektros perdavimo tinklų operatoriais 2009-05-28 informuoja laikraštis Puls Biznesu. Naujos strategijos dėka PSE Operator ketina užsitikrinti regiono lyderės poziciją ir sukurti Vidurio Europoje vienalytę energijos rinką. To siekiant, būtina glaudžiai bendradarbiauti su kaimynų bendrovėmis ne tik patirties pasikeitimo plotmėje. PSE Operator valdybos pirminikės S.Kasprzyk teigimu, praeitų metų rugpjūtį buvo galimybė perimti iš Vattenfall vokišką operatorę VET, tačiau dėl itin trumpų terminų, Lenkijos įmonė nesugebėjo gauti korporacinių leidimų. Įgyvendinus naują strategiją, ateityje PSE Operator žada tokių progų nepraleisti. Šiuo metu, intensyviai svarstoma dėl galimybės bendradarbiauti su čekiška CEPS. S.Kasprzyk nuomone, šios įmonės pirkimu nebus suinteresuoti komerciniai investuotojai, o PSE Operator tai būtų puiki proga efektyviau valdyti energetinę sistemą, pavyzdžiui palengvinant tarpvalstybinių magistralių statymą.

Parengta pagal Lietuvos URM  informaciją

Gdansko Energetikos institute (Instytut Energetyki Gdansk) šiuo metu modeliuojama Lenkijos elektros tinklų struktūra, įvertinant projektuojamą jungtį su Lietuva (LitPol), bei galimas jungtis su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi. Minėto instituto specialistai informuoja,  kad kontaktuojant su Lietuva, jie gauna informaciją, kad LitPol  jungtyje nuolatinės srovės intarpas planuojamas prie Lietuvos –Lenkijos sienos, Lietuvos teritorijoje. Tuo tarpu aiškinantis su Kaliningrado specialistais būsimų galimų jungčių su šiuo regionu klausimus, pastarieji sutinka, kad, įvertinant visas Rusijos ambicijas statyti galingą elektrinę šiame Rusijos anklave su tikslu parduoti perteklinę energiją kitoms šalims, būtų logiška ne tik Baltijos šalims, bet ir Kaliningradui jungtis prie  UCTE sistemos. Tam reikalingas politinis sprendimas, o jį galėtų inicijuoti Lietuva.

Kadangi Lietuvos pusė to daryti neketina, o ir lenkams turėti  tik vieną sinchroninę jungtį su regionu, kuris neturi praktikos,  kaip patiems reguliuotis dažnius, bei galios rezervus (neplanuoja ir  nevykdo veikiančių generatorių žadinimo sistemų modernizavimo, nestrateguoja decentralizuoto valdymo scenarijų po IAE uždarymo, neturi aiškios strategijos alternatyviosios energetikos srityje, neplanuoja nuolatinės srovės intarpų su Rusija, ar Baltarusija) yra rizikinga,  todėl jie jau atrodo yra priėmę sprendimą blokuoti Baltijos šalių įsijungimą į UCTE sistemą. Kita vertus lenkai apgailestauja, kad Lietuva ir jos kaimynės praranda vienintelį šansą  tą padaryti.

2007-07-28 Seimas yra priėmęs AE įstatymą, kurio 8 straipsnio 4 dalies 4,5, ir 6 punktuose suformuluoti strateginiai Lietuvos energetikos politikos uždaviniai – sujungti Lietuvos elektros energetikos  sistemą sinchroniniam darbui  su UCTE. Tai kas čia šeimininkas, kodėl nevykdomi įstatymai?