Pakelės kavinėse, nuošalesnėse didžiųjų miestų vietose, o Neringos mieste visuotinai (apie tai kalba visi!), vietoje atsiskaitymo fiskalinių čekių išduodami arba ranka rašyti lapukai, arba kažkokie tarpiniai čekiukai. Taigi, po šių metų sausio 16 dienos Seimo langų daužymo, pilkosios ekonominės zonos atstovai, profsąjungų padedami, ko gero tapo visai laisvi nuo bet kokios kontrolės, o kalbos apie visuotiną diržų veržimąsi, važiuojant savaitgaliais į kurortus, arba net apsilankius didžiosiose parduotuvėse netenka prasmės – autostradose automobilių spūstis, kurorte taip pat sunku prasigrūsti iki pliažo, o parduotuvių pirkėjų krepšiai nei kiek nesumažėję. Jeigu manoma, kad penktadalis Lietuvos darbingų gyventojų nemoka mokesčių, dėl spūsčių nėra ko stebėtis. Toliau skaityti „Apie pilkąsias zonas, vidurinį sluoksnį ir monopolijas”
Koks bus pažymys?
Aiškėja, nors visi tai seniai žino net iš pasakų, kad Lietuvoje liūtams gyventi neįmanoma. Leo LT gęsta…Ar tai reiškia, kad energetikos chaosas baigiasi, o chaoso ir permainų metu galiojęs principas „griebk ką gali“ irgi baigiasi? Kaip norėtųsi tuo tikėti!
Kai mes mokome savo pradinukus, jiems nei už gerus darbelius, nei už blogus darbelius pažymių nerašome, norime išugdyti juose pačiuose ir atsakomybės ir pasididžiavimo jausmą. Deja atrodo, kad kažkada buvę pradinukai, o dabar jau Leo LT sumanytojai, bei kūrėjai, atsakomybės ir pasididžiavimo mokėsi kitoje vertybių sistemoje, todėl jų darbelius reiktų įvertinti. Tik nežinia, kas tą pažymį rašys – prokuratūra, Seimas, visuomenė? O jei to nebus padaryta – patys liksime pradinukais…
Ir pas mus nieko naujo
Pirmiausia reiktų kuo greičiau maksimaliai suprastinti vėjo elektrinių (VE), o žinoma ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) statybų reglamentus, tuo pagreitinant VE projektavimą, bei statybas. Pasigirsta svarstymų, kad reikia centralizuotai nustatyti vietas, kur būtų galima statyti VE, tačiau racionaliausia būtų leisti verslui pačiam spręsti (ir rizikuoti) kur jėgaines statyti. Vokietijoje VE statomos ir miškuose, austrai stato jas slėniuose ir jos normaliai visur sukasi.
Žinant, kad tiek energetikai, tiek mokslininkai sutaria, kad apie 2015 metus vėjo energetikos techniniai sprendimai leis laisvai konkuruoti su iškastinio kuro energetika, labai svarbu teisingai nustatyti vėjo jėgainių pagamintos elektros skatinamuosius tarifus. Juos kas metai iš naujo reikėtų peržiūrėti naujai statomoms VE, susiejant tarifus su atsipirkimo laiku, banko kreditais, bei netolimos ateities laisvo konkuravimo sąlygomis.
Kita vertus reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad vakarų valstybių patirtis vystant VE yra taip pat labai svarbi. VE statomos ten, kur elektros gamyba ir vartojimas yra kiek galima arčiau vienas kito (mažinami perdavimo tinko kaštai), arba yra energijos kaupimo įrenginiai, arba yra aptartos protingojo tinklo (smart grid) įrengimo galimybės, arba kartu su kitomis energetinėmis sistemomis, ypač su AEŠ, yra galimybė užtikrinti sistemos balansavimą, rezervavimą.
Elektros energijos kaupimas tai ne tik Kruonio HAE ir jos modernizavimas, bet ir elektros baterijų krovimo stočių tinklo diegimas, ieškojimas kitų vartotojų, galinčių epizodiškai naudoti elektros energiją (pavyzdžiui žemės ūkio produktų džiovinimas, biokuro džiovinimas, jo ruošimas ir t.t.). Vokietijoje kaip elektros energijos kaupyklos jau naudojamos suspausto oro saugyklos, kurios įrengiamos natūraliose žemės ertmėse, arba buvusiose kasyklose. Gali būti, kad ir Lietuvoje geologai patartų, kur tokių vietų yra. Gali būti, kad paskaičiavus, jos būtų pigesnės ir už planuojamas ( ar neplanuojamas) dujų kaupyklas.
Trumpai reiktų aptarti smart grid galimybes. Pirmiausia tai susiję su energijos taupymo galimybėmis – vartotojui pačiam sudaroma galimybė kokią energiją, kada ir už kokią kainą vartoti. Antra, tai galimybė panaudoti perteklinę (pigesnę) elektros energiją, o svarbiausias smart grid privalumas – permesti turimą perteklinę elektros energiją į regionus, kur jos tuo momentu trūksta. Žinoma, visa tai kainuoja nemažas lėšas, reikia ir naujo tipo apskaitos prietaisų, ir paruoštų specialistų, tinklų sutvarkymo, modernizavimo, IT sprendimų, bet tai anksčiau ar vėliau reikės padaryti. Energijos taupymo, jos racionalaus vartojimo problemos turi tapti visų mūsų rūpesčiu. Tokių statybų, kaip naujasis Elektrėnų energetinis blokas, tikrai daugiau nestatysime – užuot šildę ežerus, tokius (tik žymiai mažesnio galingumo) energetinius statinius statysime arčiau didelių miestų, kur galima būtų sunaudoti ir šilumą.
Kompleksinė vėjo energetikos, kitų AEŠ ir energijos kaupimo įrenginių statymo strategija leistų ne tik žymiai lengviau spręsti elektros tinklo stabilumo problemas, bet ir patalpų šildymo atpigimą, užtikrintų darbo vietų augimą, energetikos priemonių gamybą. Todėl svarbu rasti būdų tokius energetinius kompleksus ypač skatinti, suteikiant mokestinių lengvatų, o verslas pats nuspręs, su kuo eiti riešutauti.
Apibendrinant norėtųsi atkreipti dėmesį, kad Seime ruošiamas ir labai laukiamas Atsinaujinančių energetikos šalrinių įstatymas, bei jo priėmimas gali užtrukti, todėl reikėtų, bent pradžiai, skubiai priimti tik dalinius Statybų įstatymo, kitų teisės aktų pakeitimus, užtikrinančius AEŠ plėtros pradžią.
Nereikia gąsdinti
Spaudoje vėl pasirodė gąsdinančių antraščių apie keliskart brangstančią elektrą uždarius IAE. Padėtis iš tiesų nėra labai paprasta, juolab kad laiko pasiruošti priimti naujus energetikos iššūkius lieka vis mažiau. Priimtų, bei visuomenei suprantamai paiškintų sprendimų taip pat nėra daug – kažkokie metmenys (projektų projektai) apie laisvą elektros rinką, kažkokios diskusijos apie alternatyviąją energetiką (bei kuriamą Alternatyviosios energetikos įstatymą) ir sudaro sąlygas įvairioms spekuliacijoms ( o gal ir viešųjų ryšių akcijoms) apie elektros energijos brangimą. Įvertinus, kad toks neaiškumas, sprendimų vilkinimas, visuomenės neinformavimas galėtų būti naudingas ko gero tik vienai įmonei – Energijos relizavimo centrui (ERC), darosi neramu dėl mūsų institucijų atsakingumo. Akivaizdus faktas, kad duotuoju metu yra svarbu ir verslui ir visuomenei gauti signalą – alternatyviąjai energetikai (AE) žalią gatvę – visų galimų AE ribojimų panaikinimas, skatinimo išskaidirinimas, elektros kainos formavimo sudedamųjų komponenčių viešas aptarimas. Jei ir brangs elektra, mums reikia žinoti, ką daro valdžia, kad tas kainų brangimas truks neilgai ir kad mes nevykdome kokių nors firmų užsakymus. Ir nereikia mūsų gąsdinti, reikia dirbti savo krašto žmonių labui!
Recesijos pasekmių prevencija ir energetikos reforma.
Alternatyvios, ypač vėjo, energetikos plėtra Lietuvoje leistų ne tik užtikrinti spartų naujų generuojančių galių instaliavimą, tuo sumažinant galimo energijos stygiaus pavojų, bet ir padėti pagrindus naujai, savarankiškai, laisvos rinkos principais veikiančiai, nuo Rusijos nepriklausomai, konkurentabilių gamintojų sistemai.Valstybės paskatinti ir remiami piliečiai mielai investuotų į pelningą verslą, tuo išjudindami stingstantį ekonominį šalies gyvenimą, o tai galėtų savo ruožtu sušvelninti prognozuojamas ekonominės krizės pasekmes.[2]. Pažymėtina kad, JAV ekonomistas, Nobelio premijos laureatas E. Josephas Stigliz‘as šį kelią rekomenduoja savo šaliai, kaip priemonę išvengti recesijos pasekmių, [3]. JAV prezidentas B. Obama pritarė „žaliosios“ energetikos priemonėms siekiant ekonominių procesų suaktyvinimo. Ar mes turėtume ieškoti kito kelio?Stabilus iškastinio kuro kainos augimas, siekis nepriklausyti nuo dujų ir naftos monopolijų, bei sumažinti oro taršą, paskatino Europos valstybėse alternatyvios energetikos ir ypač vėjo elektrinių (VE) plėtrą bei jų gamybos progresą. Atsirado konkurentabilios, pakankamai galingos (iki 5 MW) vėjo elektrinės, kurias pakankamai greit galima instaliuoti. Pvz., panaudojus „Enercon“ gamybos E -112 serijos (Vokietija ), 4,5 MW galios vėjo elektrines, kurių eksploatacijos laikas 20 – 25 metai, o atsipirkimo 7 – 9 m [4], galėtume gana greit instaliuoti nemažas galias, palengvinti apsirūpinimą nepriklausomais energijos šaltiniais, padidinti sistemos energetinį potencialą ir padėti pagrindus modernios, paskirstytos gamybos elektros energetikos sistemos (EES) sukūrimui. Elektros tiekimo stabilumą užtikrintų vėjo elektrinių (VE) darbas buferyje su tradiciniais šaltiniais ir su Kruonio hidroakumuliacine elektrine (KHAE).Vėjo energetikos panaudojimas nereikštų atsisakymo nuo branduolinės energetikos ar nuo tradicinių elektros energijos šaltinių naudojimo. Jie ir toliau būtų elektros energetikos pagrindas. Tačiau branduolinių reaktorių panaudojimas turėtų didesnę prasmę numačius ketvirtos kartos, žymiai tobulesnius, saugesnius, ekonomiškesnius, labiau pritaikytus mažos valstybės galimybėms, reaktorius. Juk mes jau stovime ant jų pasirodymo rinkoje slenksčio. [5], [6], [7]. Pasirinkus palyginti nedidelės galios, bet didesnį reaktorių skaičių, nebereikės „rusiško“ momentinio galios rezervo – žymiai sumažinsime priklausomybę nuo Rusijos elektros energetikos monopolio. Argumentas, skatinantis skubėti su Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba, pagal LeoLT projektą, neva todėl, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) pajusime elektros stygių – neteisingas. Kodėl uždarius antrąjį IAE bloką, ir pakeitus jį galingesniu, šiuo metu praktiškai nenaudojamu, elektros energijos šaltiniu – „Lietuvos Elektrinės“ turbogeneratoriais, turėtume pajusti energijos stygių? Kitas klausimas, ar nepajusime dujų stygiaus, jei Rusija nuspres pasielgti su mumis pagal ukrainietišką scenarijų. Bet ir čia yra išeitis – mazutas, kurį galėtume naudoti šios eksremalios padėties atveju, bent iki atsiras jungtis su Švedija. Juk šiai kuro rūšiai ir buvo statyta „Lietuvos Elektrinė“ Elektrėnuose. Todėl, šiuo metu, vyriausybės strateginis uždavinys – atsilaikyti lenkų reikalavimui AB „ Klaipėdos nafta“ akcijas parduoti koncerno PKN Orlen valdomai AB„Mažeikių nafta“ ir išlaikyti valstybės kontrolę šioje strateginę reikšmę saugumui turinčioje įmonėje. Taigi elektros stygiaus artimiausiu laiku neturėtume justi. Apibendrinant galima teigti, kad apribojus valstybės skubotų investicijų apimtis į elektros gamybos priemonių plėtrą, paliekant šiame sektoriuje daugiau erdvės privačioms investicijoms, pagerėtų valstybės finansinė padėtis. Platus Lietuvos piliečių įtraukimas į investavimo procesą, padidintų kapitalo apyvartą valstybėje, suaktyvintų ekonominį šalies gyvenimą, atsigautų statybų verslas, susiformuotų smulkus elektros gamybos verslas (vėjo elektrinės), padidėtų darbo vietų pasiūla. Kaip tik to reikia, siekiant išvengti ekonomikos recesijos ar bent sušvelninti jos padarinius. Norėtume atkreipti dėmesį tik į pagrindinius mūsų žemiau teikiamus siūlymus vyriausybei, būtent tik tuos, kurie siejasi su ekonomikos recesijos ir apsirūpinimo elektra, uždarius IAE, temomis: Apriboti valstybės investicijas į energetikos projektus tik investicijomis į infrastruktūros objektus – elektros tinklus, į tarpsisteminių jungčių įrengimą ir magistralinių elektros perdavimo tinklų sutvarkymą, o į elektros gamybos objektus – skatinti privačias investicijas, Atlikti demonopolizaciją energetikos sektoriuje ( žr LR Konstituciją, 46str.), tai yra atskirti elektros energijos gamybos funkciją nuo jos perdavimo ir paskirstymo funkcijų valdymo prasme,Paruošti sistemą rinkos santykiams,Paskelbti masinės vėjo elektrinių statybos „vajų“ Lietuvoje, pavadinant jį TAUTOS STATYBA, išaiškinti visuomenei tokios statybos reikšmę valstybei, investicijų patikimumą ir naudingumą tiek investuotojui, tiek vartotojuiLaikinai sustabdyti numatytų branduolinės energetikos projektų (VAE) vykdymą, nes būtina atlikti skubią studiją dėl 4-os kartos branduolinių reaktorių panaudojimo galimybių. Paspartinti tarpsisteminių elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos bei tarp Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų realizavimą.Informacijos šaltiniai:
- Dr. Stasys Paulauskas, Aleksandras Paulauskas. „Vėjo energetikos plėtros veiksniai“, Elektros erdvės. 2008 Nr. 1 (19).
- Dr. Ričardas Malkevičius, „Vėjo energetika – konkurentabili branduolinei?“, Elektros erdvės, 2008 Nr.4 (22).
- Mykolas Drunga „ JAV ekonomistai apie kovą su ūkio nuosmukiu“. www.lrt.lt/ .2008 11 19.
- Dr. Enrikas Vilimantas Nevardauskas. „Parodomoji pramoninė vėjo elektrinė“. Elektros erdvės. 2005 Nr.3(9).
- „Pakeliui į rinką – miniatūrinės atominės jėgainės“. www.balsas.lt . 2008. 11. 11.
- Dr. Evaldas Maceika, Fizikos institutas. „ Ar statysime Lietuvoje 4-tos kartos reaktorių?“, Elektros erdvės. 2008 Nr.5 (23).
- G.D. Storrick, Member, IEEE and M. D. Carelli “The IRIS (International Reaktor Innovative and Secure) and its Unique Advancement of the State – of the Art”. Westinghouse Electric Co. 2008 IEEE.
Leo LT lieka?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kaip buvo ir tikėtasi, pasirašė Atominės elektrinės įstatymą, bei kitus susijusius teisės aktus, sudarančius sąlygas padidinti valstybės akcijų dalį įmonėje iki dviejų trečdalių, bei galimybę likviduoti nacionalinio investuotojo bendrovę. Pati Prezidentė Leo Lt vertina kaip monopolinę, tačiau kalbėdama apie kitus visuomeninių organizacijų pasiūlymus, pavyzdžiui dėl Leo LT likvidavimo kreiptis į arbitražą, pabrėžė, kad tai tik įšaldytų procesą keliems metams, o dabar Leo LT galėtų naudotis europiniais pinigais, investuoti ir vykdyti kitą veiklą. Gali būti, kad iš konteksto ištraukta frazė apie galimą Leo LT tolimesnę veiklą nieko nereiškia, taip pat kaip ir tai, kad monopolis lieka, naudoja ES ir Lietuvos lėšas, nuo kurių 1/3 dalis lieka NDX ! Patys aršiausi to monstro oponentai, stebėję Premjero kai kurias abejones, iki dabar mano, kad bus stengiamasi Leo išlaikyti.
Kita vertus Prezidentei buvo pateiktas įstatymas, jau priimtas Seimo, nors ji prašė, kad sprendimai dėl Leo LT būtų padėti jai ant stalo.Įvertinant jos ryžtą išskaidyti monopoliją, reikia rikėtis kad Leo bus išardytas.
Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo ruošimas
Neminima nuostata energijos supirkimo eiliškumui nustatyti, tai yra kad pirmiausiai būtų superkama (naudojama) aplinkos neteršianti (neišskirianti anglies dvideginio) ir darni aplinkai energija (Saulės, vėjo, vandens, žemės gelmių), o vėliau – biomasės energija, ir tik vėliausiai energija gaunama iš iškastinio kuro.
Niekur neminimas laipsniškas bazinio, stabilaus elektros energijos gamybos kiekio bendroje sistemoje mažinimas. Tai turėtų būti numatyta, nes oponentai tai naudos kaip argumentą riboti energijos iš AEŠ gamybos galimybes.
Abejotina nuostata kurti naują biurokratinį darinį – atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo administravimo centrą, dar su įvairiomis atstovybėmis savivaldybėse. Manau, kas užtektų Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriui pavesti ten aptartų reikalų priežiūrą.
Minima, kad valdžios institucijos privalės numatyti vietas, kur galima būtų statyti AEŠ jėgaines. Taip neturėtų būti, nes visokių planų kūrimas ilgai užtruks, atsiras interesų grupių spaudimai, bei neaišku kas tas vietas turėtų parinkti, nustatyti. Tai iškraipytų rinką. Vieta statyti jėgainę turėtų būti ten, kur sutariama su žemės savininkais, bendruomene, yra vėjo ar tekančio vandens ir ekonomiškai apsimoka tiesti laidus iki skirstymo arba perdavimo tinklų.
Keistinų teisės aktų sąrašą reikėtų papildyti šiais dokumentais:
– Nacionalinę energetikos strategią, nes ji aiškiai proteguoja tik atominę energetiką.
– Teritorijų planavimo įstatymą, nes reikia numatyti paprastą žemės paskirties keitimą, arba visai jo atsisakyti.
– Statybos įstatymą, nes riboja statinių aukštingumą.
Gariūnai
Vienas švedų ekonomistas-analitikas, neseniai atvykęs į Lietuvą pastebėjo stiprius krizės požymius, nes pamatė po Vilnių besivažinėjančių daug prabangių naujų automobilių. Kadangi pagal vakarietiškus standartus tai turėtų būti pasiturinčių verslininkų ar vidutinės klasės žmonių lizingo būdu gauti automobiliai, minėtas specialistas priėjo išvados, kad bus problemų, nes dauguma krizės metu nesugebės iki galo jų išpirkti. Tokie pastebėjimai daugeliui lietuvaičių sukelia šypseną, nes jie žino, kad prabangiais automobiliais važinėja daugiausia šešėlinio verslo atstovai, o jeigu užsienio analitikas įsigilintų į Gariūnų subtilybes, jo patarimai būtų visai kiti ir tikrai paprasti – Gariūnų neturėtų būti išvis!
Elektros rinka – kas tai?
Likus mažiau, nei pusmečiui iki Ignalinos AE uždarymo, verslui vis labiau svarbu žinoti, kaip veiks Lietuvoje laisva (bendra Baltijos šalių) rinka, kokios bus elektros energijos kainos. Tai Premjeras, tai Energetikos ministerijos atstovai, tai Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys (dabar ir Leo LT prezidentas – ko tik mūsų Lietuvoje nebūna), ne tai iš gandų, ne tai iš kažkokių mistinių skaičių, kalba apie 30 proc. pabrangimą, tai yra galutiniam vartotojui elektros kaina gali siekti iki 45 – 47 ct/kWh.
Kita vertus, nesenas IAE sustojimas parodė, kad tuo metu importuojama elektros energija jokių pokyčių į galutinę jos kainą neturėjo. Pasak AB Lietuvos elektrinė (LE) nepakeičiamo generalinio direktoriaus Prano Noreikos, kaina nekilo, nes jis kažkam tuo metu pareiškė, kad Elektrėnai gali gaminti elektą ir už 20 ct/kWh. Taigi, jeigu minėtas generalinis direktorius 2010 metų sausio pirmąją dieną vėl pareikš, pavyzdžiui Energijos realizavimo centrui (ERC), apie galimą LE elektros energijos savikainą , tai kainos gali ir nekilti. Šie išvedžiojimai gal truputį ir paradoksalūs, bet jie ko gero atspindi mūsų realybę – mes nežinome nei elektros rinkos formavimo principų, nei elektros energijos kainos formavimo principų, įtakos sferų, galų gale, kiek tą procesą valdo Vyriausybė. Galų gale bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos teisiniai aktai nei Lietuvoje, nei Latvijoje, bei Estijoje dar nepriimti. Neskubama skatinti ir alternatyviosios energetikos. Nors minėta tema teisės aktų ruošimas Seime yra pradėtas, tačiau kol jis bus priimtas praeis geras pusmetis, o gal ir metai. Kažkaip tylu, ramu, lyg prieš audrą.
Branduolinė energija kainuos brangiai
Apie tai pranešė Lenkijos laikraštis Rzeczpospolita. Energetikos specialistams išanalizavus galimybę statyti 6000 MW atominę jėgainę (AE), ji kainuotų virš 100 mlrd. zlotų. Kaina išauga ir dėl ilgo statybos laikotarpio, bei banko kreditų. Tai reiškia, kad AE gaminama elektra būtų du kartus brangesnė už elektrą, kurią šiuo metu gamina akmens anglimi kūrenamos elektrinės. Įvertinus tai, kad jau yra sukurtos technologijos, stipriai mažinančios akmens anglimi kūrenamų elektrinių CO2 emisiją, kyla dilema, ar verta užsikrauti tokią naštą, statant AE. Bet kuriuo atveju už elektrą mokės vartotojas. Deja į skaičiavimus vėl pamiršta įtraukti atominių atliekų tvarkymo kaštus.
Kadangi Lietuva taip pat turi ambicijų statyti AE, būtų įdomu sulaukti mūsų specialistų skaičiavimų šia tema.