Bulgarija ir AtomStroyExport pasirašė 4 mlrd. eurų vertės kontraktą dar 2008 metais, bet nesugebėjo rasti daugiau lėšų šiam smarkiai vėluojančiam projektui. Neseniai Atomstroyexport pareigūnai atskleidė informaciją kad bendra Belene atominės jėgainės dviejų reaktorių po 1000 MW statybos kaštai pabrango iki 6 mlrd. eurų. Bulgarijos vyriausybė vertina atominės elektrinės ir susijusios infrastruktūros kainą apie 9-10 mlrd. eurų.
Tai ne vienintelis atominės energetikos projektas, kuris susiduria su rimtomis finansavimo problemomis. Suomijoje statomo Olkiluoto 3 reaktoriaus kaina per nepilnus tris statybos metus išaugo dvigubai nuo planuotos. Virš fiksuotos 3,2 mlrd. eurų kontrakto vertės susidarančius nuostolius turės padengti projektą įgyvendinantys Framatome ir Siemens koncernai. Reaktoriaus statyba nuo planuoto grafiko atsilieka mažiausiai pusantrų metų, o dalies ekspertų vertinimu, statybos pabaiga gali vėluoti iki 3 metų. Tokiu būdu vartotojai laiku negaus žadėtos energijos, o Suomija negalės įgyvendinti Kyoto protokole numatytų tikslų, nors tai buvo vienas iš pagrindinių argumentų statyti branduolinį reaktorių šalyje. Suomijos atominės saugos institucijos statybos eigoje fiksuoja šimtus, su rimtomis saugos problemomis susijusių, pažeidimų. Statomo reaktoriaus projektas neužtikrina Suomijoje keliamų saugos reikalavimų, todėl rangovas siūlo juos švelninti taip, kad esant pažeidimui, būtų galima išleisti pirmam reaktoriaus kontūre cirkuliuojantį garą į atvirą perdavimo sistemą. Dėl kontrakte numatytų įsipareigojimų nesilaikymo, Olkiluoto 3 projekto investuotojas suomių kompanija Teollisuuden Voima Oy (TVO) užšaldė atsiskaitymus su projekto rangovu – Prancūzijos kompanija Areva.
Lietuvos vyriausybė šiuo metu ieško strateginio investuotojo planuojamai atominei elektrinei Lietuvoje. Tarp potencialių kandidatų minimos tos pačios kompanijos kaip RWE AG, Areva, Electricite de France ir kt. kurių vykdomi projektai vienas po kito patiria fiasko. Europos nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos ragina Lietuvos Vyriausybę ir Prezidentę liautis svajoti apie ekonomiškai nepatrauklią, pavojingą, didelę neigiamą įtaką aplinkai darančią ir pasaulyje prieštaringai vertinamą atominę energetiką ir užtikrinti spartų atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimą. Daugelio Europos valstybių patirtis, sparčiai vykstančios permainos energetikos sektoriuje rodo, kad atsinaujinanti energetika pasiruošusi pakeisti iškastinį kurą ir atominę energetiką. Atominės elektrinės – jau vakarykščios dienos technologijos. Nevyriausybinės organizacijos bendrija “Atgaja”, Latvijos žaliųjų judėjimas, Greenpeace ir CEE Bankwatch Network padavė apeliaciją dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo atmesti skundą dėl naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia.
Visagino AE poveikio vertinimo ataskaitoje trūksta esminių duomenų apie elektrinės darbo saugumą ir didelių avarijų poveikį aplinkai, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymą ir laidojimą, kurie darys didžiausią neišvengiamą ir negrįžtamą įtaką aplinkai ir žmonėms. Tačiau Aplinkos ministerija paskubėjo patvirtinti šią ataskaitą neturėdama reikiamos informacijos apie svarbiausius projekto poveikius ir galimas alternatyvas.
Papildoma informacija:
Saulius Pikšrys – bendrijos “Atgaja” pirmininkas, tel. 8687 92486, el.paštas saulius@atgaja.lt