Atviras laiškas

Kaip vienas iš dvylikos Konstitucijos autorių tvirtinu, jog 112 str. specialiai nurodyta, kurių teismų pirmininkai privalo būti kartu ir teisėjai, o kurių ne. O tai reiškia, kad pagrindinėse teismų sistemos grandyse visi teisėjai turi būti lygūs, o teismams didžia dalimi vadovauti turėtų geri vadybininkai, užimantieji pirmininkų postus, netgi nebūtinai teisininkai, nes tai iš esmės kanclerio darbas. Ta pačia teise pasiremdamas tvirtinu, kad ir Konstitucijos 111 str. antroji dalis atsirado tada, kada buvo diskutuojama, jog smulkioms byloms spręsti galimi specializuoti teismai, jog tokių teismų atsiradimas būtų tik momento būtinybės padiktuotas, kaip reta išimtis. O kas dabar pasidarė? Į ką išvirto administracinis teismas, Konstitucijoje iš esmės numatytas kaip administracinių baudų pagrįstumo tikrintojas? Dauguma visokių specialybių teisininkų patvirtino, jog būtina atstatyti pirminį Konstitucijos 118 str. variantą, jog būtina panaikinti tokią nenormalią padėtį, kada neaišku, kuris teismas yra iš tikro Aukščiausias, būtina atsisakyti administracinių teismų ir jų funkcijas perduoti bendrosios kompetencijos teismams, būtina palikti teismų pirmininkais teisėjus tik ten, kur tai numatyta Konstitucijoje, o kitus atleisti mažinant etatus, būtina peržiūrėti teritorinį teismų tinklą. Persiunčiu buvusio teisėjo dr. Algimanto Pivoriūno Memorandumą šiuo klausimu.

Liudvikas N. Rasimas-Rasimavičius

2010 m. lapkritis 28 d. Klaipėda

MEMORANDUMAS DĖL LIETUVOS TEISMŲ SISTEMOS STRUKTŪRINIO OPTIMIZAVIMO

 I.   Apylinkių teismų sistemos optimizavimas

1.  Šiuo metu veikianti Lietuvos apylinkių ( pirmos instancijos ) rajonų – miestų teritorinio aptarnavimo teismų sistema yra chaotiška, neracionaliai naudojanti materialinius bei žmoniškuosius – intelektualinius resursus, nepagrįstai brangi.

2.  Antai Kauno mieste, Klaipėdos mieste veikia vienas apylinkės teismas aptarnaujantis visą miesto teritoriją, o Vilniuje veikia net keturi apylinkių teismai, aptarnaujantys tam tikrą seniūnijų skaičių.

3.  Didžiuosiuose miestuose; Vilniuje ir Kaune veikia šių rajonų apylinkių teismai, tuo tarpu Panevėžio apylinkės teismas aptarnauja ir Panevėžio rajono teritoriją o Alytuje rajono apylinkės teismas aptarnauja ir Alytaus miesto teritoriją.

4.  Kai kurių rajonų teritorijoje veikia eksteritoriniai „kurortiniai teismai“. Pavyzdžiui Druskininkų apylinkės teismas šalia Varėnos rajono apylinkės teismo. Palangos miesto apylinkės teismas greta Kretingos bei Klaipėdos rajonų apylinkės teismų. Analogiška padėtis su „specialiu“ Visagino miesto apylinkės teismu veikiančiu Ignalinos rajone.

5.  Daugelis rajonų apylinkės teismų aptarnaujančių kelis tūkstančius gyventojų ir turinčių trejetą teisėjų bei kiekviename iš jų teismo pirmininką, gaunantį nemažą atlyginimą turi nedidelį darbo krūvį ir galėtų būti apjungti ne rajono miestų savivaldybių teritorijų, o juo labiau seniūnijų ( Vilniuje ) teritorijų aptarnavimo principu, bet apygardų regionų aptarnavimo principu. Pavyzdžiui galėtų būti organizuotas Panevėžio regiono arba apygardos apylinkės teismas arba pav. Utenos regiono ar apygardos apylinkės teismas, kuris aptarnautų ne tik Utenos rajoną, bet ir Ignalinos, Molėtų bei Zarasų ar Švenčionių rajonus. O Panevėžio regiono ar apygardos apylinkės teismas galėtų aptarnauti ne tik Panevėžio rajoną bei miestą, bet ir Kupiškio, Pasvalio bei kitus artimiausius rajonus.

6.  Nacionalinė teismų taryba turėtų paskaičiuoti teisėjų krūvius ( išnagrinėtų bylų skaičių ir kita ) gyventojų skaičių, jų socialinę struktūrą, verslo vystymosi perspektyvas ir kartu su teismų taryba pateikti pasiūlymus dėl atitinkamų rajonų apylinkės teismų apjungimo į regioninius ar apygardinius darinius. Beje nei VSD nei STT , nei FNTT savo padalinių smulkiuose rajonuose neturi. Be to apylinkių teismų išvedimas iš rajonų savivaldybių teritorijų, sumažintų vietinės valdžios institucijų galimybę daryti teisėjams galimai neleistiną poveikį. Tokiam apylinkių teismų sistemos optimizavimui reikėtų politinės valios pakeisti teismų įstatymo bei ABTĮ ir LR CPK bei BPK atitinkamas normas ir tam tikrų organizacinių pastangų.

 II.  Administracinių teismų sistemos optimizavimas

1. Reikėtų reformuoti ir optimizuoti Lietuvos administracinių teismų sistemą integruojant ją į vieningą bendros kompetencijos teismų sistemą. Pavyzdžiui bendros kompetencijos apygardų teismuose galėtų būti ne du skyriai tai yra civilinių ir baudžiamųjų, bet trys: civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų skyriai. Atitinkamai Lietuvos apeliaciniame teisme irgi galėtų būti administracinių bylų skyrius kaip jau buvo pradinėje administracinių teismų kūrimo stadijoje, o Lietuvos aukščiausiame teisme administracinių bylų skyrius nagrinėtų bylas tik kasacine tvarka.

2. Šiuo metu kai kurių kategorijų administracinės bylos negali būti apskųstos kasacine tvarka. LR ABTĮ 20 str. nustatantis LVAT kompetenciją nurodo, kad tai apeliacinė instancija bei „vienintelė“, „galutinė“ instancija atskirų kategorijų byloms, kas kelia abejonių ar tai atitinka ES visuotinai pripažintą galimybę skųsti teismų sprendimus tiek apeliacine tiek kasacine tvarka. Pažymėtina, kad Konstitucijos 112 str. tiesiogiai nenumato Seimo dalyvavimo skiriant Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus ir jo pirmininką. Administracinių teismų integravimui į vieningą bendrosios kompetencijos teismų sistemą būtų reikalinga pakeisti tik teismų įstatymo bei administracinių bylų teisenos įstatymo atitinkamas normas.

 Dr. Algimantas Pivoriūnas, Vilniaus Verslo Teisės Akademijos docentas

© 2009-2024 NEFAS | Visos teisės saugomos. Sprendimas: gale.lt