Rusų istorikas A. Dugin nurodydamas, kaip Rusija privalo „ dirbti“ Lietuvoje, kad jos „liaudis“ suprastų Eurazijos naudą ir patys pasisuktų Rusijos link, nurodo visaip keisti požiūrį į Lietuvos istoriją „ kad žmonės pasijustų jos neturintys“. Rekomenduoja naudotis žemaičiais save laikančių žmonių polinkiu į separatizmą, kelti jų „patriotizmą“ kartu remiant dabartinės Lenkijos pretenzijas Lietuvai. Lapkričio 20 d. per LRT kultūros kanalą pravesta laida atsitiktinai ar tyčia kaip tik atitiko tokias rekomendacijas.
Nėra jokio pagrindo teigti, kad Durbės ar Saulės mūšį laimėjo „žemaičių geri kariai“. Patys vokiečiai dar 13 amžiuje raštu fiksavo, kad tada įsiveržė į Lietuvą ir buvo lietuvių sumušti. Ne į Žemaitiją, o į Lietuvą. O ten, kur pamini žemaičius, pvz. Livonijos kronikose – nurodo, kad tai „ lietuviai, vadinami žemaičiais“.
Geografinė ir etnografinė Lietuvos dalis 1411- 1795 , valdoma LDK Didžiojo kunigaikščio patvirtinto seniūno, buvo administracinis Žemaičių seniūnijos vienetas, o ne valstybinis darinys, lygiai kaip Trakų ar Kauno vaivadijos. Seniūnas turėjo tokias pat teises, kaip vaivados. Laidoje nebuvo paaiškinta, kad į Žemaičių seniūniją buvo įtrauktos ir kitų etnografinių grupių gyvenamos vietovės, pvz. kuršių, skalvių, aukštaičių. Nebuvo paaiškinta, kad šiandieninė Žemaitija, tai sulietuvėjusių kuršių, išlaikiusių artimą latvių kalbai dialektą žmonių apgyvendintos vietovės, o ne zanavykų ar kapsų žemės, kaip prisiplaukiojęs Nemune teigė prof. A. Bumblauskas.
Galima kalbėti, kad Šakiai ar Virbalis kažkada buvo Žemaičių vyskupystės ar seniūnijos dalis, bet ne teigti, kad šiandien tai yra Žemaitija. Valstybinės teisės prasme negalima teigti, kad žemaičiai LDK buvo išsikovoję autonomiją, ko neturėjo aukštaičiai ar dzūkai (tikra tiesa, kad LDK DK nuo 15 a. vidurio pradėjo save tituluoti ir žemaičių valdovu, bet tai buvo padaryta visai kitais sumetimais).
Visa tai tik separatizmo skatinimas kaip ir laidoje demonstruotas žemaičio pasas, beje rusų spausdintas Kaliningrado srityje. Laidoje buvo ir kitų „duginizmų“, kurių čia neaptarinėsime.