Toliau ministras kalba apie energetinį saugumą, kuris atsiras kartu su pradėsiančia veikti VAE. Kadangi elektrinė statoma toje pačioje vietoje, kaip ir senoji, kadangi planuojama ir panaši jėgainės galia, kadangi Lit-Pol jungties nuolatinės srovės intarpas planuojamas statyti Alytuje ( o ne Visagine), neabejotinai galima tvirtinti, kad liekame Rusijos elektros energijos reguliavimo sistemoje ir tai sistemai pastatome dar vieną galingą jėgainę. Gal ministras painioja energetinės sistemos stabilumą su energetiniu saugumu? Liekant Rusijos energetinio reguliavimo zonoje tikrai galime tikėtis didesnio energetinės sistemos stabilumo, tačiau energetinio saugumo čia tikrai nesimato. Jeigu ministras nėra pakankamai informuotas ta tema – siūlyčiau pasiskaityti Strategijų ir tarptautinių studijų centro CSIS sudiją „Skaidrumo stoka Rusijos energetikos versle“ (Lack of Transparency in Russian Energy Trade. The risks to Europe. Author Keith C.Smith. Center for Strategic & International Studies, July 2010).
Deja, ko gero, skaidrumo stokojama ir pas mus. Energetikos ministerijos keistoka pozicija, savotiškai sudaranti sąlygas stabdyti paruoštą ir įregistruotą Seime „Atsinaujinančios energetikos įstatymą“, kelia pagrįstą klausimą, ar taip neruošiama dirva tam gerajam VAE investuotojui? Kažkokių aplinkybių (machinacijų?) dėka mes, lyginant su kaimynais, brangiausiai mokame už elektrą, dujas, degalus. Taigi ir lietuviška produkcija negali būti pakankamai konkurencinga ir tik mūsų verslininkų sumanumo dėka galime šį tą eksportuoti. Tačiau ar ilgai – vien jau tik kalbant apie „didingus“ ir Lietuvai sunkiai pakeliamus projektus išsibėgios ir verslininkai ir neverslininkai. Būkime realistai, kurkime realius projektus. Nejaugi Lietuva kovoja prieš Lietuvą?