ESBO konferencijoje (2017-06-17) įsivėliau į tokią koncepcinę diskusiją su Rusijos atstovu, o po to ramiai pagalvojau, kad to rusų mokslininko požiūris labai jau atitinka mano susikurtą stereotipą apie rusus.
Diskusija buvo apie atsinaujinančios energetikos ateitį Pasaulyje. Tas rusas pristatė jų mokslininkų užpatentuotą (!) koncepciją, pagal kurią būtų statomos trys gigantiškos saulės elektrinės, kurių kiekvienos (!) dydis būtų didesnis, nei visas Pasaulio elektros vartojimas. Visos jėgainės stovėtų dykumoje, kur visada šviečia saulė. Viena – Australijos centre, kita Libijoje, trečia Meksikos dykumose. Visos trys būtų išsidėsčiusios maždaug lygiai (pagal dienovidinius – po 120o) aplink visą Pasaulio apimtį. Esmė tame, kad žemei besisukant, visada bent viena bus atsisukusi į saulę ir gamins elektrą, kuri itin žema varža pasižyminčiais elektros supertinklais būtų paskirstoma po visas Pasaulio šalis.
Na, o aš su juo ginčijausi, ir sakiau, kad masto ekonomija veikia ir teoriškai tai gal ir būtų pigiausias apsirūpinimo elektra būdas, bet lygiai taip pat veikia ir konkurencija, žmonių iniciatyvumas ir jei mes visą laiką galvotume tik kaip pigiau ką nors padaryti, tai tada, teoriškai, visus Pasaulio gyventojus reikėtų sukelti gyventi į vieną superpastatą, kurį pastatytų kinai ir įvesti ten supertvarką, kurią nustatytų vokiečiai ir tada tai teoriškai būtų ekonomiškiausias gyvenimo būdas (tai sukėlė juoką konferencijos dalyviams).
Bet gyvenimas nėra toks. Ir energetika yra ir neatsiejama socialinio gyvenimo, politikos, žmogiško konkurencijos siekio dalis. Todėl aš visgi labiau tikiu decentralizuota po visą Pasaulį paskirstytų milijonų elektrinių, priklausančių daugeliui milijonų atskirų savininkų koncepcija. Ir nors sutinku su tuo, kad elektros tinklai turėtų ateityje jungti skirtingas šalis kur kas labiau, nei dabar, kas padėtų optimaliau išnaudoti atsinaujinančią energetiką, bet toks supercentralizavimas sukurtų tik turto pasiskirtsymo, socialinės atskirties ir saugumo superproblemas Pasaulyje.
Tai va, o dabar apie tą mano stereotipą, kurį aš turiu apie rusus. Jie pastoviai linkę į superprojektus. Užkariauti Pasaulį. Sukurti visame Pasaulyje komunizmą. Turėti daugiausiai branduolinių ginklų. Būti „krūčiausiais“ kosmoso užkariavime ir t.t. Vis pas juos galvoje sukasi tas globališkumas ir labai trūksta supratimo, kaip sukurti sistemą, kai pačią sistemą kuria visi, nepriklausomai nuo pirminės sistemos kūrėjų valios. Na, žodžiu, pasakyčiau taip – liberalumo.
Ypač kai šnekama apie tokius gerus dalykus, kaip atsinaujinančios energetikos plėtra.