Šitaip atsiradęs deficitas Latvenergo padeda Latvijos biržoje elektros kainas didinti, o Estijoje – nepagrįstai iškreipti. Kadangi Estijoje visi vartotojai elektrą perka per biržą, atsiranda nepasitikėjimas pačios biržos funkcionavimu, todėl Estijos ūkio ministerija žada imtis griežtų priemonių, net iki pasitraukimo iš Baltijos šalių elektros rinkos.
Latvija neseniai įsijungė į Baltijos šalių elektros rinką, tad gali būti ir nepatyrimo, ar net elektros rinkos egzistavimo principų iškreipto suvokimo. Kita vertus, nėra naujiena, kad tarp kaimynų (latvių ir estų) yra nesutarimų, kas turėtų sutvarkyti perdavimo linijas tarp šalių, kad elektros energijos srautai netrukdomai judėtų į abi puses. Ne paslaptis yra tai, kad dalis elektros perdavimo linijų iš Latvijos į Estiją eina per Pskovą, tai yra Rusijos teritoriją, ne paslaptis yra ir tai, kad vis dar nėra bendro Baltijos šalių energetinio žiedo, kuris būtinas ne tik bendros elektros biržos egzistavimui, bet ir perėjimui į sinchroninį darbą su kontinentine ES dalimi. Akivaizdu ir tai, kad kol nebus jungties su Švedija, Baltijos šalių elektros rinka gali egzistuoti tik visų šalių geranoriško supratimo sąlygomis. Tad kyla klausimas ar tai galima pasiekti?
Kas gali paneigti, kad ko gero pagrindinė nesutarimų priežastis yra VAE! Didžioji paslaptis yra ta, kad vis dar nesusitariama dėl VAE statybos esminių dalykų – statyti ar ne, po kiek dėtis, kieno kokia atsakomybė, tai yra mūsų kaimynai vis dar nenori sakyti nei taip, nei ne – gal taip jie ieško geresnių derybinių pozicijų, gat dangsto nenorą prisidėti prie projekto, o gal net yra spaudžiami trečiųjų šalių. Tuo tarpu japonų Hitachi vėl čia Lietuvoje, vėl daug žada (nors japonai buvo nustebę, kai tik dabar sužinojo, kad Baltijos šalys nori pereiti iš rusiškos sinchronizacijos į europinę!) ir primygtinai laukia sprendimų. O neapibrėžta padėtis derybose dėl VAE ir neleidžia Lietuvai griežčiau kalbėtis su kaimynais dėl problemų Baltijos šalių elektros biržoje, tad turim tą, ką turim – brangią elektrą. Vietoj rimtų ir griežtų derybų staiga atsiranda jau primiršti gąsdinimai – kol neturėsime VAE, elektra bus brangi! Bet net labai optimistiškai mąstant VAE pigią elektrą galėtų tiekti tik po 20 metų, o ką daryti per tą laikotarpį?
Galima būtų teigti, kad čia išsakyti įtarimai yra nepagrįsti. Tačiau tik viešumas gali padėti išspręsti visas problemas. Tuo tarpu naujai paskirti energetinių struktūrų vadovai, lyg studentai ištraukę neišmoktą bilietą, kažką nerišliai kalba. Gal be „pieno“ karo, mes jau kariaujame ir „elektros“ karą, ir net „euro“ karą – be karvedžių ir strategijų?