Nacionalinė energetikos strategija (NES) yra tik lozungai, nes nėra kalendorinio grafiko, eiliškumo, ką ir kokia eile daryti. Kita vertus pastatyti VAE iki 2020 metų yra utopija (vien tik užsakymo specifikacijų paruošimas truks 2-3-4 metus, toliau jų gamyba ir kita irgi užima laiko – net suomiai nesitikėjo, kad jų statoma AE ir ženkliai pabrangs ir užsitęs laike), taigi turi būti įvertinta ir tai.
Nėra jokių skaičiavimų dėl visų Lietuvos energijos poreikių perspektyvoje. Jau dabar statomi energetikos objektai (pav.naujasis elektros gamybos blokas Elektrėnuose), ar ta pati planuojama VAE, numato vėl šildyti ežerus, o ne pastatus, taigi tai jau pasenę ir neefektyvūs energijos ruošimo būdai ir bloga įtaka gamtai.
Nėra NES nagrinėjamos ir alternatyvos – gal be VAE viskas būtų pigiau, greičiau ir labiau užtikrintų energetinę nepriklausomybę (pav. decentralizuotas energijos paskirstymas, aktyvesnis atsinaujinančios energetikos rėmimas, suskystintų dujų terminalas,energetinių tinklų žiedinimas ir t.t.).
„Pasaulyje viskas labai sparčiai keičiasi, ypač energijos rinkoje. Vyksta nepaprastai staigus tobulėjimas technologijų srityje. Todėl mums, mažai šaliai, planuoti grandiozinį projektą yra labai rizikinga. Alternatyvios energijos išteklių mes turime pakankamai”, – neseniai kalbėjo R. Rudzkis, aptardamas Baltijos šalių ir Lenkijos ekonominę situaciją, – „ … o pastačius VAE, strateginiai investuotojai sieks iš mūsų įsipareigojimų, kad energija būtų brangiai supirkta” .
Buvęs ilgametis Lietuvos energetinės sistemos vyriausiasis inžinierius Algirdas Stumbras taip pat negali suprasti, kam šiuo metu vyksta nei energetiškai, nei ekonomiškai nereikalingos VAE propagavimas. Dėl NES abejonių turi ir ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis nurodo, kad jo žiniomis, nėra atlikta kaštų ir naudos analizė, tad dar sunkiau vertinti visą NES, o pabrangusi elektra padarytų visą mūsų pramonę nekonkurentabilia.
Energetinių projektų vystyme katastrofiškai trūksta skaidrumo! Kas gali paneigti, kad uždarę LEO LT sukūrėme dar pavojingesnį darinį, kurį norime ne tai parduoti, ne tai išnuomoti, o iš kažkur atsiradusi „konfesijos komisija“ vykdo kažkokių investuotojų atranką? Kas jie – rafinuoti energetikos „specai“ ar paprasti naivuoliai? O gal naivuoliais laiko mus visus?
Mūsų tolerantiškame pasaulyje į naivuolius žiūrima atlaidžiai ir kartu pragmatiškai, o tai reiškia, kad sprendimus už „naivuolius“ priima kiti.