Konferencijoje buvo gvildenama daug temų, tačiau labiausiai buvo akcentuojami ekonominiai energetikos aspektai, kai kurios ateities įžvalgos. Akivaizdžiai dominavo ir branduolinės energetikos brangumo faktorius, kada ekonominiais skaičiavimais įvertinama ir statybų pakankamai ilga trukmė, uždarymo kaštai, kuro atliekų tvarkymas, sandėliavimas, perdirbimas ir kita.
Pokalbių metu užsienio ekspertams buvo neaišku, kodėl trys Baltijos šalys, turinčios tas pačias energetinės priklausomybės problemas, iki šiol nepasirašę kokios nors Energetinės chartijos, neįkūrę bendros organizacijos (holdingo), kuris dar kartą išnagrinėtų viso regiono energetikos perspektyvą – gal tuomet būtų sudėliotos kitos prerogatyvos ir kitas jų vykdymo eiliškumas, pavyzdžiui dujotiekio sujungimas su kontinentinės ES tinklais, elektros energetikos tarpsisteminės jungtys, Baltijos šalių elektros energetikos bendras sinchronizavimas su galimybe sinchroniškai jungtis prie kontinentinės ES tinklų, suskystintų dujų importo infrastruktūros įdiegimas, alternatyviosios energetikos maksimalus išnaudojimas, o tada, jei dar bus būtinybė ir dar liks pinigų, gal ir kokį branduolinį energetikos objektą suręsti. Akivaizdu kad Baltijos šalis daugelis įsivaizduoja kaip vientisą ekonominį regioną ir tai mus kartais šokiruoja, tačiau Energetinė Baltijos šalių chartija, ko gero, nebloga mintis.
Suneramino ir valdžios vyrų atviravimas per spaudos konferenciją, kai jau ne pirmą kartą pristatoma, kad lyg ir „nieko tokio“, kad kokius penkiolika metų po VAE paleidimo mokėsime už elektrą brangiau, bet po to elektra tikrai bus pigi. Tai ko gero ir yra tas investuotojo pritraukimo scenarijus. Pamąstykime – VAE statyba užtruks 10 metų (optimistinis scenarijus), plius tie 15 brangesnės elektros metų – o tai visa Lietuvos žmonių karta! Kas gali garantuoti, kad po 25 metų kažkas tą mūsų elektrėlę atpigins? Ar tai jau paskutinė „galimybė“ Lietuvai išsibėgioti, išsilakioti? Ponai, o gal visos ateinančios naujos kartos likimas nusipelnė būti patikrintas referendumu?
Pabaigai norisi pakalbėti apie simbolius, kurie žmonių sąmonei nuo žilos senovės turi svarbią reikšmę. Menininkai, kurdami statinius, simbolius, prekės ženklus ar logo, kartais labai teisingai (nors gal ir nesąmoningai) įdeda į juos tam tikrą prasmę (vienas iš tokių pavyzdžių – rimtai įstaigai įsiūlytas pakreiptų langų pastato projektas). Minėtos konferencijos plenariniame posėdyje ekrane iškilmingai mirksėjo dviejų pagrindinių konferencijos rėmėjų logo, tai rusiško kapitalo įmonės „INTER RAO Lietuva“ logo, su ryškios saulės simboliu (o Saulė, kaip žinoma, teka iš Rytų) ir VAE logo su išskrendančia gervele… Tolesnius pamąstymus palieku gerbiamam skaitytojui.