Alternatyvios, ypač vėjo, energetikos plėtra Lietuvoje leistų ne tik užtikrinti spartų naujų generuojančių galių instaliavimą, tuo sumažinant galimo energijos stygiaus pavojų, bet ir padėti pagrindus naujai, savarankiškai, laisvos rinkos principais veikiančiai, nuo Rusijos nepriklausomai, konkurentabilių gamintojų sistemai.Valstybės paskatinti ir remiami piliečiai mielai investuotų į pelningą verslą, tuo išjudindami stingstantį ekonominį šalies gyvenimą, o tai galėtų savo ruožtu sušvelninti prognozuojamas ekonominės krizės pasekmes.[2]. Pažymėtina kad, JAV ekonomistas, Nobelio premijos laureatas E. Josephas Stigliz‘as šį kelią rekomenduoja savo šaliai, kaip priemonę išvengti recesijos pasekmių, [3]. JAV prezidentas B. Obama pritarė „žaliosios“ energetikos priemonėms siekiant ekonominių procesų suaktyvinimo. Ar mes turėtume ieškoti kito kelio?Stabilus iškastinio kuro kainos augimas, siekis nepriklausyti nuo dujų ir naftos monopolijų, bei sumažinti oro taršą, paskatino Europos valstybėse alternatyvios energetikos ir ypač vėjo elektrinių (VE) plėtrą bei jų gamybos progresą. Atsirado konkurentabilios, pakankamai galingos (iki 5 MW) vėjo elektrinės, kurias pakankamai greit galima instaliuoti. Pvz., panaudojus „Enercon“ gamybos E -112 serijos (Vokietija ), 4,5 MW galios vėjo elektrines, kurių eksploatacijos laikas 20 – 25 metai, o atsipirkimo 7 – 9 m [4], galėtume gana greit instaliuoti nemažas galias, palengvinti apsirūpinimą nepriklausomais energijos šaltiniais, padidinti sistemos energetinį potencialą ir padėti pagrindus modernios, paskirstytos gamybos elektros energetikos sistemos (EES) sukūrimui. Elektros tiekimo stabilumą užtikrintų vėjo elektrinių (VE) darbas buferyje su tradiciniais šaltiniais ir su Kruonio hidroakumuliacine elektrine (KHAE).Vėjo energetikos panaudojimas nereikštų atsisakymo nuo branduolinės energetikos ar nuo tradicinių elektros energijos šaltinių naudojimo. Jie ir toliau būtų elektros energetikos pagrindas. Tačiau branduolinių reaktorių panaudojimas turėtų didesnę prasmę numačius ketvirtos kartos, žymiai tobulesnius, saugesnius, ekonomiškesnius, labiau pritaikytus mažos valstybės galimybėms, reaktorius. Juk mes jau stovime ant jų pasirodymo rinkoje slenksčio. [5], [6], [7]. Pasirinkus palyginti nedidelės galios, bet didesnį reaktorių skaičių, nebereikės „rusiško“ momentinio galios rezervo – žymiai sumažinsime priklausomybę nuo Rusijos elektros energetikos monopolio. Argumentas, skatinantis skubėti su Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba, pagal LeoLT projektą, neva todėl, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) pajusime elektros stygių – neteisingas. Kodėl uždarius antrąjį IAE bloką, ir pakeitus jį galingesniu, šiuo metu praktiškai nenaudojamu, elektros energijos šaltiniu – „Lietuvos Elektrinės“ turbogeneratoriais, turėtume pajusti energijos stygių? Kitas klausimas, ar nepajusime dujų stygiaus, jei Rusija nuspres pasielgti su mumis pagal ukrainietišką scenarijų. Bet ir čia yra išeitis – mazutas, kurį galėtume naudoti šios eksremalios padėties atveju, bent iki atsiras jungtis su Švedija. Juk šiai kuro rūšiai ir buvo statyta „Lietuvos Elektrinė“ Elektrėnuose. Todėl, šiuo metu, vyriausybės strateginis uždavinys – atsilaikyti lenkų reikalavimui AB „ Klaipėdos nafta“ akcijas parduoti koncerno PKN Orlen valdomai AB„Mažeikių nafta“ ir išlaikyti valstybės kontrolę šioje strateginę reikšmę saugumui turinčioje įmonėje. Taigi elektros stygiaus artimiausiu laiku neturėtume justi. Apibendrinant galima teigti, kad apribojus valstybės skubotų investicijų apimtis į elektros gamybos priemonių plėtrą, paliekant šiame sektoriuje daugiau erdvės privačioms investicijoms, pagerėtų valstybės finansinė padėtis. Platus Lietuvos piliečių įtraukimas į investavimo procesą, padidintų kapitalo apyvartą valstybėje, suaktyvintų ekonominį šalies gyvenimą, atsigautų statybų verslas, susiformuotų smulkus elektros gamybos verslas (vėjo elektrinės), padidėtų darbo vietų pasiūla. Kaip tik to reikia, siekiant išvengti ekonomikos recesijos ar bent sušvelninti jos padarinius. Norėtume atkreipti dėmesį tik į pagrindinius mūsų žemiau teikiamus siūlymus vyriausybei, būtent tik tuos, kurie siejasi su ekonomikos recesijos ir apsirūpinimo elektra, uždarius IAE, temomis: Apriboti valstybės investicijas į energetikos projektus tik investicijomis į infrastruktūros objektus – elektros tinklus, į tarpsisteminių jungčių įrengimą ir magistralinių elektros perdavimo tinklų sutvarkymą, o į elektros gamybos objektus – skatinti privačias investicijas, Atlikti demonopolizaciją energetikos sektoriuje ( žr LR Konstituciją, 46str.), tai yra atskirti elektros energijos gamybos funkciją nuo jos perdavimo ir paskirstymo funkcijų valdymo prasme,Paruošti sistemą rinkos santykiams,Paskelbti masinės vėjo elektrinių statybos „vajų“ Lietuvoje, pavadinant jį TAUTOS STATYBA, išaiškinti visuomenei tokios statybos reikšmę valstybei, investicijų patikimumą ir naudingumą tiek investuotojui, tiek vartotojuiLaikinai sustabdyti numatytų branduolinės energetikos projektų (VAE) vykdymą, nes būtina atlikti skubią studiją dėl 4-os kartos branduolinių reaktorių panaudojimo galimybių. Paspartinti tarpsisteminių elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos bei tarp Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų realizavimą.Informacijos šaltiniai:
- Dr. Stasys Paulauskas, Aleksandras Paulauskas. „Vėjo energetikos plėtros veiksniai“, Elektros erdvės. 2008 Nr. 1 (19).
- Dr. Ričardas Malkevičius, „Vėjo energetika – konkurentabili branduolinei?“, Elektros erdvės, 2008 Nr.4 (22).
- Mykolas Drunga „ JAV ekonomistai apie kovą su ūkio nuosmukiu“. www.lrt.lt/ .2008 11 19.
- Dr. Enrikas Vilimantas Nevardauskas. „Parodomoji pramoninė vėjo elektrinė“. Elektros erdvės. 2005 Nr.3(9).
- „Pakeliui į rinką – miniatūrinės atominės jėgainės“. www.balsas.lt . 2008. 11. 11.
- Dr. Evaldas Maceika, Fizikos institutas. „ Ar statysime Lietuvoje 4-tos kartos reaktorių?“, Elektros erdvės. 2008 Nr.5 (23).
- G.D. Storrick, Member, IEEE and M. D. Carelli “The IRIS (International Reaktor Innovative and Secure) and its Unique Advancement of the State – of the Art”. Westinghouse Electric Co. 2008 IEEE.