Dirbant vėjo energetikos srityje jau antrą dešimtmetį ir matant į vėjo energetikos verslą ateinančius investuotojus, juos galima būtų skirstyti į Lietuvos verslininkus ir užsienio investuotojus.
Lietuvos verslininkai dažniausiai ketina investuoti į vėjo energetikos projektus iki 2 mln. Lt nuosavų lėšų, neretai įrengiant vėjo elektrinę šalia savo įmonės gamybos patalpų ir suvartojant dalį pagamintos elektros energijos, kartu įkuriant ir naujas darbo vietas vietinei pramonei, amatams, žemės ūkui. Kartu su banko paskola tokių investicijų užteka 2 MW vėjo elektrinei.
Užsienio investuotojai dažniausiai veikia per vietinius fizinius asmenis, ar Lietuvoje įsteigtas įmones ir ketina investuoti į kuo didesnį vėjo elektrinių parką (15-500 MW). Tokių projektų atsiradimas skatina didesnių (iki 150 mln. EUR) investicijų pritraukimą, tačiau viešą interesą atitinkančios lėšos , šiuo atveju, iškeliauja į užsienį.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į besikuriantį Lietuvos gyvenviečių bendruomenių, kurių turime virš 700, svarbą bendradarbiaujant su AEŠ investuotojais. Puikiausias bendruomenių dalyvavimo atsinaujinančiuos energetikos plėtroje pavyzdys yra Smalininkų projektas. Iš įvairių Lietuvos ir ES fondų finansuota vėjo elektrinė ne tik gamina elektros energiją, bet ir sprendžia kitas bendruomenės problemas, pavyzdžiui gyvenvietės gatvių apšvietimo klausimus. Tai tiesiog klasikinis pavyzdys, leidžiantis investuotojams dirbti kartu su vietine bendruiomene, o jeigu dar toje gyvenvietėje atsiranda daugiau energijos iš AEŠ vartotojų ir naujų darbo vietų – tikslas tikrai bus pasiektas. Taigi rengiant naująjį AEŠ skatinantį įstatymą, svarbu visa tai susieti.
Kalbant apie buitinę vėjo energetiką, reikėtų tai sieti prie būsto elektros energijos vartojimo ir galimybės nukrauti centralizuotus elektros tinklus. Vidutinis privataus būsto elektros energijos poreikis siekia 10 kW. Pritaikius 10-20% buitinės vėjo elektrinės naudingumo koeficientą reikėtų kalbėti apie 50-100 kW nominalios galios vėjo elektrinę. Todėl 100 kW galėtų būti ribinė buitinių vėjo elektrinių galia.
Kalbant apie vėjo elektrinių įrengimą jūroje galima nustatyti skatinimo tarifų diferencijavimą pagal atstumą nuo kranto ir gylį. Šiuo atvejų Vokietijos pavyzdys atrodo labiau logiškas, kai priklausomai nuo atstumo nuo kranto ir gylio pagal tam tikrą formulę apskaičiuojamas skatinamojo tarifo taikymo periodas, kas pilnai galėtų būti taikoma ir Lietuvos sąlygoms. Jei vis dėlto pagal šio įstatymo koncepciją skatinamojo tarifo taikymo laikotarpis turėtų išlikti vienodas visoms skatinamoms energetikos rūšims, taikant tą pačią formulę galima būtų diferencijuoti ir skatinamąjį tarifą. Nustatant formulės kintamuosius reikėtų atkreipti dėmesį į Natura 2000 teritorijas ir jų planuojamą plėtrą. Šiuo metu visos jūrinės teritorijos iki 20 izobatės saugomos Natura 2000, o vėjo elektrinių įrengimas tokiose teritorijose yra komplikuotas ir praktiškai neįmanomas. Daugiau informacijos apie jūrinės vėjo energetikos plėtros galimybes Baltijos jūroje http://www.corpi.ku.lt/power/
Apibendrinant aukščiau pateiktus teiginius ir samprotavimus siūlome tokį vėjo energetikos skatinimo tarifų diferencijavimą:
· vėjo elektrinėms iki 100 kW (imtinai) galios,
· vėjo elektrinėms nuo 100 iki 2000 kW (imtinai) galios,
· vėjo elektrinėms virš 2000 kW (imtinai) galios, esančioms Kretingos, Skuodo, Palangos, Klaipėdos, Neringos, Šilutės, Pagėgių ir Tauragės savivaldybėse,
· vėjo elektrinėms virš 2000 kW galios, esančioms kitose savivaldybėse,
· vėjo elektrinėms, veikiančioms jūroje,
Lietuvos vėjo energetikų asociacija