Įdomų pranešimą perskaitė Europos Elektros industrijos sąjungos Eurelektric patarėjas elektros gamybos ir energetinės politikos klausimais p. Sam Cross . Jis atkreipė dėmesį, kad labai svarbu yra ne tik elektros energijos gamybos vystymas, bet ir teisingos prognozės, kur, kiek ir kada energijos reiks, bei tos pačios energijos taupymo klausimai. Taip pat ypač svarbūs CO2 emisijos mažinimo klausimai, alternatyviosios energetikos vystymas. Pagal jo pateiktas prognozes jau 2030 metais alternatyvioji energetika (AE) sudarys virš 38 proc.(1800 TWh) visos ES gaminamos energijos, o vėjo jėgainių pagaminamos energijos dalis AE sudarys 56 proc.( 32 proc. teks pakrančių jėgainėms, 24 proc. – jūros jėgainėms). Atominei energetikai 2050 metais prognozuojama apie 27 procentai, tuo tarpu iš biokuro gaminamos energijos kiekis iš pradžių augs, o vėliau mažės. Kalbėdamas konkrečiai apie Baltijos šalių energetines perspektyvas, kalbėjo apie būtinumą įsijungti į ENTSO-E (ankstesnis pavadinimas UCTE), bei pakeisti senąją Ignalinos AE nauja atomine elektrine, tačiau pareiškė, kad, įvertinant visus faktorius, NAE eksploatacijos pradžia galėtų būti tik po 2025 metų. Taigi turime 15 metų „duobę“ ir, deja, apie tai niekas nekalba, nieko neplanuoja, nors tai būtina daryti. Ponas Sam Cros patarė, kad šį laikotarpį reiktų išnaudoti alternatyviosios energetikos plėtrai. Vėliau, privačiai paklausus nuomonės apie planus greitai pastatyti atominę elektrinę Kaliningrade, lektorius atsakė retoriniu klausimu: „Ar tikrai žinote, kodėl yra uždaroma Ignalinos AE?“
Privačiose diskusijose buvo paliestas Lenkijos – Lietuvos energetinės jungties nuolatinės srovės intarpo statymo vietos parinkimas netoli Alytaus. Techniškai tai visai logiškas sprendimas, tačiau tai apsunkintų ateityje vykdyti politiškai jau visų Baltijos šalių ir ES priimtus sprendimus energetikos srityse, bei taip papildomai įvedamas nepasitikėjimo partneriais elementas. Akivaizdu, kad yra ir kitų techninių sprendimų, pav. minėtą intarpą statyti Ignalinoje ir vieną liniją iš planuojamos dvigrandės jungties pratęsti iki Ignalinos. Gali būti ir kiti techniniai sprendimai. Jie kad ir brangesni, neužkirstų tiek politinio, tiek techninio įsijungimo į ENTSO-E sistemą.
Įvertinant tai, kad vis tik labiau tikima realesne NAE eksploatacijos pradžia (po 2025 metų), neformaliose diskusijose buvo kalbama ir apie galimus Baltijos šalių energetinės sistemos sinchronizavimo bandymus, kuriuos, uždarius IAE, būtų galima atlikti žymiai lengviau. Juolab, kad tokie eksperimentai leistų glaudžiau bendradarbiauti visų šalių energetinių sistemų specialistams, leistų lengviau paruošti realius įsiliejimo į ENTSO-E sistemą planus, gal net nelaukiant NAE eksploatacijos pradžios.
Įdomi diskusija vyko ir apie bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką. Net iš forumo tribūnos sklido kalbos, kad tai tik popierinė rinka, kad tai primena žaidimą smėlio dėžėje. Manoma, kad laisvos elektros rinkos patirtį turi tik Latvija, nes jau dabar 35 proc. jos energijos rinkos veikia pagal laisvos rinkos taisykles. Tuo tarpu Lietuva rinką atverti žada sausio 1 dieną su vienu kitu realiu tiekėju. Likusius Lietuvoje užsiregistravusius tiekėjus laiko popieriniais ir netikrais (2002-2009 metais yra užsiregistravę 25 elektros energijos tiekėjai). Estija žada savo rinką atverti dar ketvirčiu vėliau, bet realiai tik „ į pardavimų pusę“. Taigi „iš smėlio dėžės jau laikas lipti“ ir pradėti realius darbus, ragino Aivar Titane, SIA Enefit atstovas. O vienas iš pirmųjų darbų – naujos ir vienodos licenzijų išdavimo energijos tiekėjams tvarkos įvedimas. Buvo ir optimistinių pasvarstymų, apie greitai susivienodinsiančias visų šalių elektros kainas. Nors jos ir bus didesnės už dabar esančias, tačiau lengviau prognozuojamos.
Gana aštriai buvo kritikuojama „pilkosios zonos“ reiškiniai, vykdant energetinių objektų statybas. Manoma, kad be valdžios struktūrų „palaikymo“ (korupcijos toleravimo) šie reiškiniai greitai išnyktų ir būtų naudingi tiek verslui, tiek ir valstybės biudžetui. Siūloma skaidresnė energijos kainų formavimo schema, kur visiems būtų matoma kainos dalis, kuri turėtų būti skiriama energetinių sistemų vystymui.
Grįždami po konferencijos Akmeniniu tiltu į savo viešbutį Rygos centre kartu su estų kolega diskutavome kiek daug dar reikia nuveikti, kad atsirastų glaudesnis bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių energetikų. O gal tai kaip gerai žinomoje rytų kaimyno patarlėje – kol griaustinis nesudundėjo (Ignalina nesustojo), tol mužikas nesižegnoja (?!).