Žiniasklaidoje vėl sklinda kalbos apie elektros brangimą, rodomi susirūpinusių energetikos, energijos skirstymo ir kainų reguliavimo tarnybų vadovų veidai. Tuo tarpu didžiausias nepriklausomas elektros tiekėjas savo klientams, pasirinkusiems elektros energijos pirkimą iš biržos, jau siuntinėja padidintas paslaugų kainas, lyg brangesnei elektrai ar jos perdavimui reiktų storesnių laidų, o kompiuteriams, rašantiems didesnių sumų sąskaitas, reiktų papildomo klavišų „sutepimo“. Ir visiems – nė motais!
Prasidėjęs saulės elektrinių įrengimo vajus tikrai gali sukelti problemų mažiesiems investuotojams. Pabandysiu kiek galima suprantamiau (lai atleidžia profesionalai) panagrinėti kas čia vyksta.
Niekas neabejoja dėl saulės ar vėjo elektrinių naudos ir plėtros. Deja, šių elektrinių generacija yra pulsuojanti (diena-naktis, saulė-debesys, vasara-žiema, vėjas-štilis), tad šių elektrinių veikla tampriai susijusi su visos elektros energetikos SISTEMOS veikla. Čia ir atsiranda daug neišspręstų dalykų. Šiuo metu SISTEMA už jos pačios „sugalvotą kainą“ priima „saugoti“ nepanaudotą saulės elektrą, bet jau akivaizdu, kad esami ir planuojami elektros energijos kaupikliai, bei Kruonio hidro-akumuliacinė elektrinė KHAE (kurios plėtra vis dar yra tik galimybių projektuose), negalės „saugoti- sandėliuoti“ visos saulės at vėjo elektrinių energijos. Laukia neatidėliotini pokyčiai – nesunaudotą saulės (vėjo) elektrą tiesiog reikės parduoti SISTEMAI (ar kažkokiam nepriklausomam elektros tiekėjui) to momento biržos kaina, arba atiduoti „už dyką“. Ar pavieniu, ar „choro“ (grupės) principu įsigyta nuotolinės elektrinės dalis, atsipirkimo ar naudos atžvilgiu, turės tas pačias problemas. Taigi, reiktų palaukti aiškių teisės aktų, tame tarpe skubiai sutvarkyti „nepriklausomų“ elektros tiekėjų (tiksliau – dabar dar tik tarpininkų, perpardavėjų) teisinę bazę. Šiuo metu visi, su mažomis išimtimis, „tiekėjai“ galimai naudojasi „trumpalaikio biznio“ (short business) principu – susirinkti valstybės skirstomas dotacijas, o po to „saugiai“ bankrutuoti. Elektros rinkos liberalizavimas be savos generacijos yra absurdas. Kiekvienas nepriklausomas energijos tiekėjas turi užtikrinti bet kuriuo paros (sezono) metu pilnavertę subalansuotą elektros energiją.
Turi atsirasti aiški teisinė galimybė (ir skatinimas) kurti kolektyvines daugiabučių, kotedžų bendrijų, individualių namų saulės elektrines, turinčias savo kaupiklius. Tam galima būtų panaudoti ir automobilinius atrestauruotus akumuliatorius (apie tai jau yra daug publikacijų – tai atitinka ciklinės ekonomikos principus), o dar ir plėsti dabar ignoruojamas mažąsias hidroelektrines. Aišku, turėtų atsirasti ir universalios kompiuterinės programos, tinkančios tokių elektrinių valdymui.
Trykšti optimizmu, kad greitai tapsime eksportuojančia elektrą šalimi, dar anksti. Verkiant reikia bazinę elektros generaciją užtikrinančių modernių jėgainių ir, ko gero, čia be gamtinių dujų neapsieisime, nebent importuosime šiukšles mūsų naujoms jėgainėms. Latviai ir estai prie savo sostinių turi dujines elektros jėgaines. Jos gamina pigesnę elektrą, nes atliekama šiluma šildo didmiesčius, o mes su Elektrėnų dujinėmis jėgainėmis galime šildyti tik ežerus…