Atviras laiškas – cenzūra ar ignoravimai?

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei
p. Loretai Graužinienei

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
p. Algirdui Butkevičiui

Gyvenu Lietuvos ir Latvijos pasienyje, todėl gerai matau Latvijos tiek valstybinę (visuomeninę), tiek komercines televizijas. Lapkričio 18 dieną su įdomumu per kaimynų televiziją stebėjau renginius, skirtus 95-ųjų Latvijos Nepriklausomybės metinių paminėjimui. Tribūnoje mačiau mūsų kariuomenės vadą, kartu su Vokietijos, Danijos, Švedijos, D.Britanijos, JAV ir kitais kariais žygiavo ir Lietuvos kariai. Latvijos radijas ir televizijos pranešė apie gautus sveikinimus, tame tarpe ir iš Lietuvos vadovų.

Lietuvos televizijos laidose apie tai, kad Latvija švenčia Nepriklausomybės dieną – užsiminta nebuvo. O kai neseniai Lenkija taip pat šventė Nepriklausomybės dieną, tiek LRT, tiek komercinės televizijos rodė reportažus iš tos  šalies šventės.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas pasveikino savo kolegą Latvijoje švenčiant 95-asias Latvijos Nepriklausomybės metines. Turbūt sveikino ne tik savo, bet ir Lietuvos žmonių vardu. Ar mes neturime to žinoti? Lietuvos žurnalistai (o gal net žiniasklaidos vadovai) mano, kad neturime.

Tą pačią dieną Prezidentė pareiškė užuojautą Vladimirui Putinui dėl lėktuvo avarijos Kazanėje ir didelio žuvusiųjų skaičiaus. Mūsų televizijos tą paskelbė. Kai Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Latvijos Prezidentą Audrį Bėrzinį 95-ųjų Latvijos Nepriklausomybės metinių proga, Lietuvos žurnalistai manė, kad Lietuvos žmonės to neturi žinoti, juo labiau matyti, kaip mūsų kariai žygiuoja Rygos gatvėmis. Kas čia vyksta? Beje, nebuvo jokios žinios ir apie Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės sveikinimus.

Apie tai, kad atvyko Rusijos artistai – buvo skelbiama dešimt kartų per dieną. Net tai, kad Piteryje buvo išasfaltuota 100 metrų gatvės – kaip didžiausią naujieną skelbė mūsų žurnalistai ir rodė televizija. Esu net asmeniškai sakęs p. A. Siaurusevičiui, kad norėdamas pamatyti, kaip prie mūsų Seimo keliamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, kai švenčia savo šventes Estija – turiu įsijungti Latvijos televiziją. Matomai Latvijos Saimo Europos reikalų komitetas ir kiti komitetai neleidžia žurnalistams nuo žmonių nuslėpti (ar nutylėti) tai, kas būtina žinoti. Reikalavimas pranešti, kur ir kam mūsų vardu siunčiami sveikinimai, kur reprezentuojama Lietuva – nėra ir negali būti vien žurnalistinės laisvės reikalu. 

                  
 2013 m. lapkritis 18 d. Palanga