Seimas vėl grįžta prie Ignalinos AE darbo pratęsimo. Seimūnus ir kitus politikus šis klausimas masina ir sudaro galimybę pasireikšti, pasipuikuoti ar pasirodyti, kaip giliai jie rūpinasi šalies energetika, ar net priešginiauja ES solidarumo principams. Apie tai, kad pasirašytas sutartis (ypač su ES) reikia vykdyti yra daug kartų diskutuota. Kita vertus, ar bent vienas politikas gali paaiškinti, kodėl jau dabar elektros kaina pas mus yra aukštesnė už kaimynų elektros kainas? Kodėl taip yra, kas pasiima visą pelną, galų gale kiek mes tos energijos sunaudojame patys ir kiek parduodame (atiduodame) į šalį? Tai gal jau laikas atversti naują puslapį energetikoje – uždarykime IAE, pradėkime skaičiuoti, lygintis į kaimynus, planuoti ir veikti. Vaizdžiai kalbant išleiskime drumstą vandenį iš energetikų kūdros ir pamatysime kas kokiame kampe sėdi. Ignalinos uždarymas – iššūkis mums visiems, o diskusijos, ar verta ją uždaryti, tik veda prie to, kad norima kuo toliau atidėti energetikos problemų sprendimą, paliekant egzistuoti gerai sustyguotą verslą keliems draugams.