Likus mažiau, nei pusmečiui iki Ignalinos AE uždarymo, verslui vis labiau svarbu žinoti, kaip veiks Lietuvoje laisva (bendra Baltijos šalių) rinka, kokios bus elektros energijos kainos. Tai Premjeras, tai Energetikos ministerijos atstovai, tai Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys (dabar ir Leo LT prezidentas – ko tik mūsų Lietuvoje nebūna), ne tai iš gandų, ne tai iš kažkokių mistinių skaičių, kalba apie 30 proc. pabrangimą, tai yra galutiniam vartotojui elektros kaina gali siekti iki 45 – 47 ct/kWh.
Kita vertus, nesenas IAE sustojimas parodė, kad tuo metu importuojama elektros energija jokių pokyčių į galutinę jos kainą neturėjo. Pasak AB Lietuvos elektrinė (LE) nepakeičiamo generalinio direktoriaus Prano Noreikos, kaina nekilo, nes jis kažkam tuo metu pareiškė, kad Elektrėnai gali gaminti elektą ir už 20 ct/kWh. Taigi, jeigu minėtas generalinis direktorius 2010 metų sausio pirmąją dieną vėl pareikš, pavyzdžiui Energijos realizavimo centrui (ERC), apie galimą LE elektros energijos savikainą , tai kainos gali ir nekilti. Šie išvedžiojimai gal truputį ir paradoksalūs, bet jie ko gero atspindi mūsų realybę – mes nežinome nei elektros rinkos formavimo principų, nei elektros energijos kainos formavimo principų, įtakos sferų, galų gale, kiek tą procesą valdo Vyriausybė. Galų gale bendros Baltijos šalių elektros energijos rinkos teisiniai aktai nei Lietuvoje, nei Latvijoje, bei Estijoje dar nepriimti. Neskubama skatinti ir alternatyviosios energetikos. Nors minėta tema teisės aktų ruošimas Seime yra pradėtas, tačiau kol jis bus priimtas praeis geras pusmetis, o gal ir metai. Kažkaip tylu, ramu, lyg prieš audrą.