Prieš dvejus metus dalis Lietuvos žmonių pašiurpo sužinoję, kad Rusija šalia Lietuvos sienos prie Nemuno pradėjo realizuoti šį naują branduolinės intervencijos būdą. Kita dalis žmonių klausėsi A. Sekmoko pasakų, kad mes greičiau už rusus pasistatysime savo VAE, lyg tai galėtų turėti įtakos rusų politiniam apsisprendimui.
Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje, 17 km. į pietus nuo Ragainės miesto pradėta galingos ( 2x 1150 MW). Baltijos AE statyba. Reaktorių šaldymui numatoma panaudoti Nemuno vandenį. Netrukus paaiškėjo, kad ne tik Nemunas bet ir Neris bus panaudoti agresijai vykdyti. Neries aukštupyje Astravo apylinkėse Baltarusijoje, per 50 km. nuo mūsų sostinės Vilniaus, Rusija planuoja dar vieną galingą (2x 1200MW), AE, kurios reaktoriai galės būti aušinami Neries vandeniu. Kitais žodžiais tariant, Rusija pradėjo branduolinį karą prieš Lietuvą jo nepaskelbusi. Mūsų mažytė šalis netrukus atsidurs rusiškų AE apsupty, be jokios evakuavimosi galimybės branduolinės agresijos atveju, o mūsų pagrindiniai gėlo vandens šaltiniai Nemunas ir Neris taps potencialiais branduolinės taršos įkaitais.
Kadenciją baigęs Valstybės prezidentas Valdas Adamkus, vienintėlis iš Lietuvos politikų, viešai kalbėdamas per televiziją, parodė nuoširdų susirūpinimą dėl Lietuvos valstybės patekusios į nepavydėtiną situaciją. Jis prilygino šį Rusijos žingsnį politinei akcijai nukreiptai prieš Lietuvos valstybę ir prašė kreiptis į tarptautinę bendruomenę paramos.
Tačiau prezidento susirūpinimas, ko gero, liko neišgirstas. Nebuvo nei oficialaus valstybinio Rusijos agresijos įvertinimo, nei notos, nei kreipimosi į ES, nei į NATO, nei į NATO energetinio saugumo centrą. Buvo apsiribota tik antraeilių institucijų susirašinėjimu ir pasitenkinta atskirų politikų išsakoma parama mums. Viskas baigia nurimti. Praėjo gerokai daugiau nei metai. Matyt leisimės ramiai numarinami. Tikriausiai beviltiška buvo tikėtis kitokios baigties. Ypač po to, kai premjeras 2011 m. kovo 15d. per televiziją viešai pareiškė, kad Lietuva yra geriausia vieta atominėms elektrinėms statyti, nes čia nebūna nei cunamių, nei žemės drebėjimų. Taigi, reikėtų manyti, kad Fukušimos masto tragedija čia pas mus neįmanoma. Tik kažkodėl Černobilyje, kur taip pat nebuvo cunamio, įvyko avarija, o jos mastas nebuvo mažesnis už Fukušimos. Po tokio premjero pasisakymo ir realios mūsų vyriausybės branduolinės politikos, beveik neliko argumentų priešintis akivaizdžiai Rusijos politinio šantažo galimybei.
Savo sumanymu statyti AE Visagine mes ne tik skatinam Rusiją daryti tą patį ką planuojam mes, bet ir įteisinam jų planus. Po to kai pasauliui tapo aišku, kad VAE bus statoma ant sienos su Baltarusija, tik 30 km. nutolusi nuo antro pagal dydį Latvijos miesto, Daugpilio, kad japoniško reaktoriaus šaldymui naudosime Drukšių ežero, kuris priklauso ne tik mums bet ir baltarusiams, vandenį, mes praradom moralinę teisę išsakyti savo reikalavimus. Būsime juokingi reikalaudami rusų nestatyti savo AE arti mūsų valstybinės sienos ir miestų, nenaudoti upių tekančių per mūsų teritoriją vandens, arba reikšime nepasitikėjimą rusiškais branduoliniais reaktoriais.
Šiandien jau tapo akivaizdu, kad Rusija savo sumanymą, apsupti mus grėsmingais branduoliniais reaktoriais, realizuos, nepriklausomai nuo to pastatysime VAE ar ne. Tai yra tragiška. Lietuva atsidurs rusiškų branduolinių reaktorių gniaužtuose. Tačiau tai dar ne viskas. Tragedija bus kur kas didesnė jei dar ir VAE pastatysime. Žinoma, ne sau. Ją valdys Maskva. Apie tai jau buvo kalbėta. Maskvai tai bus dovana, nes atsiras galimybė atstatyti situaciją kuri buvo iki uždarant IAE. IAE pakeis VAE. Skirtumas tik tas, kad IAE buvo statoma už Maskvos, o VAE bus statoma už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.
Stebėtis reikia mūsų totaliniu paklydimu, galingu suinteresuotų grupių spaudimu. Niekas nekomentuoja nepergyvena dėl to apie ką rašau aš. Praslydusi viena, kita žinutė, straipsnelis internete ar spaudoje kritikuojantys vyriausybės energetinę politiką, mažai įtakoja viešąją nuomonę. Televizija „užkimšta“, reklaminio pobūdžio pranešimais apie milžiniškas investicijas Visagine ir darbo vietas. Tik nutylima, kad darbo vietomis naudosis japonai, o investicijas apmokės mūsų mokesčių mokėtojai. Niekas nepaaiškina apie BRELL, kokią įtaką turi ši sutartis mūsų valstybės politikai.
Rusiški intrneto portalai jau seniai teikia žymiai daugiau informacijos. Jie nesidrovi kalbėti ne tik apie BRELL, bet ir apie tai kaip rusai naudosis mūsų elektros energetikos infrastruktūra. Ten braižomos schemos, kaip rusiškų elektrinių pigi perteklinė elektra bus kaupiama mūsų Kruonio hidro akumuliacinėje elektrinėje (KHAE) ir paversta į brangią pikinę elektrą, mūsų kabeliu bus eksportuojama į Švediją. Dabar skaitytojui, ko gero, pasidarė aišku kodėl dar sovietmečiu iš KHAE buvo nutiesta aukštos įtampos linija į Sovetsko (Tilžės) elektros pastotę. Tik labai toli matantis Maskvos strategas, galėjo prognozuoti įvykius energetikoje, kuriuos mes stebime šiandien ir jau tada ruošti infrastruktūrą jų realizacijai.
Iš pateiktų pavyzdžių aiškėja, kad šios tylios Baltijos šalių okupacijos scenarijų ruošė Maskva. Scenarijui realizuoti reikės milžiniškų pinigų. Prorusiški prekybos elektra tarpininkai parūpins jų. Tuo neleidžia abejoti prekybos su Rusija, Ignalinos atominėje elektrinėje pagaminta pertekline elektros energija, patirtis. Matyt dėl to prorusiški šios prekybos partneriai Lietuvoje „iš kailio neriasi“ siekdami IAE, pakeisti analogišku VAE.
Ištrauka iš ruošiamos knygos „Kas esi, iš kur ir kur eini, žmogau?“