Konferencijoje buvo ir pastebėjimų, raginimų glaudžiau bendradarbiauti Lietuvai, Latvijai bei Estijai kuriant vieningą Baltijos šalių rinką. Pavyzdžiui šiuo metu Lietuva ir Estija jau kuria prielaidas dirbti pagal Nord Pool Spot biržos principus, tuo tarpu Latvija jau trys metai taiko kitą modelį. Taigi bendra rinka neveiks, jei bet kuri šalis neprisitaikys prie bendrų reikalavimų, o ką tuomet kalbėti apie Paneuropinę elektros rinką, veikiančią pagal ENTSO-E asociacijos principus. Pagrindiniai reikalavimai įsijungti į ENTSO-E yra atskirų šalių (mūsų atveju –trijų Baltijos šalių) gebėjimas užtikrinti vidaus energetinės sistemos stabilumą ir gebėjimą, iškilus būtinybei, greitai padėti kaimyniniams regionams.
Kita vertus, net ir pradėjus pilnai funkcionuoti Skandinavijos ir trijų Baltijos šalių elektros rinkai, dar nereikš, kad ši rinka jau atitinka visos ES elektros energijos laisvų pardavimų principus. Negalima sujungti sistemų, jeigu jos veikia skirtingais režimais. Čia turi keistis ne tik techniniai ar ekonominiai sprendiniai, bet ir mąstymas.Kalbant apie naujos atominės elektrinės (NAE) perspektyvas, nors ir pritariama statybų idėjai, tačiau lieka vienas ( o gal vienintelis) klausimas – tai pinigai. Investuotojas turi aiškiai matyti stabilų energijos poreikį, subalansuotas kainas, patrauklias investavimo sąlygas ne tik elektrinės statybai, bet ir visam verslui, todėl net bankų atstovai negalėjo patvirtinti, ar NAE projektas juos tikrai sudomintų, bei vardijo kitus juos dominančius prioritetus.
Deja tik pokalbiuose prie kavos puodelio buvo užsiminta ir apie Kaliningrado srities energetikos planus statyti atominę elektrinę ir kartu su dujotiekiu kloti ir elektros kabelius, į vieną pusę jungiančius sritį su Vokietija, o į kitą pusę – su Leningrado sritimi.