Sunku patikėti, kad dabar esantieji valdžioje konservatoriai ir visa koalicija, deklaruojantys energetinę nepriklausomybę, sąmoningai nori likti Rusijos energetinio reguliavimo zonoje. Sąžininga būtų prisipažinti, kad pagal dabar vykdomus darbus yra nesiruošiama dirbti sinchroniniu režimu Europos elektros perdavimo tinkle (UCTE), nors to ir reikalauja Seimo priimtas įstatymas. Todėl kyla esminis klausimas – ar to neleidžia daryti kažkokie susitarimai su Rusija, kurių nevykdymas gresia milžiniškomis reparacijomis (apie tai yra viešai 2008 metais yra užsiminęs buvęs Energetikos ministras), ar yra tik noras kuo skubiau pasipelnyti išparduodant pagrindinius energetinius objektus? Tik viešumas galėtų padėti suprasti „nepriklausomos energetikos signatarų“ motyvus. Svarbus yra ir atsakomybės klausimas. Ar tokie sprendimai, kaip naujos branduolinės jėgainės statyba yra tik dabar veikiančios koalicijos reikalas, ar visos tautos, patvirtinusios savo sprendimą referendumu, reikalas?
2. Dėl naujosios branduolinės jėgainės statybos
Jau ne kartą yra įrodyta, kad buvusioje IAE vietoje statant panašaus galingumo branduolinę jėgainę mes liekame Rusijos energetinio reguliavimo zonoje, tai yra atstatome „iškritusią“ svarbią grandį Rusijos šiaurės – vakarų energetinėje sistemoje. Tarpsisteminės jungties Lenkija – Lietuva nuolatinės srovės intarpo statymas Alytuje taip pat patvirtina, kad šia linija yra planuojama tiekti Lenkijai rusišką elektrą, o nauda pačiai Lietuvai, finansuojančiai šį projektą (su nuolatinės srovės intarpu Aytuje , o ne Visagine) yra abejotina. Daugelis Lietuvos ir užsienio mokslininkų, specialistų tvirtina kad Lietuva finansiškai yra nepajėgi atstatyti (pastatyti) Visagine branduolinę jėgainę, nes tai net kelioms Lietuvos gyventojų kartoms ir žinoma visam verslui bus užkrauta pakankamai didelė finansinė našta (pagrindinai per energijos kainas). Taip pat Lietuvai paliekama ir visų atominių atliekų tvarkymo reikalai mažiausiai vienam šimtmečiui. Tuo tarpu kitos šalys, deklaruojančios norą dalyvauti VAE statyboje, nori prisidėti tik finansiniu indėliu, jokiu būdu neįtraukiant savo šalių žmonių ar verslo kokiems nors naujiems papildomiems finansiniams įsipareigojimams. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad Lietuva bando prisiimti per didelius ir nepakeliamus įsipareigojimus.
Įvertinus visa tai, siūloma buvusios IAE teritoriją paversti specialia ekonomine zona ir ten, paskelbus konkursą, siūlyti statyti komerciniais pagrindais naują branduolinę jėgainę. Lietuva toje zonoje VAE statybai galėtų prisidėti su jau esančia infrastruktūra, žemės nuoma ir kita. Taip mes galėtume tapti lygiaverčiais komercinio projekto dalyviais ir išgelbėti savo šalies gyventojus nuo bereikalingų papildomų mokesčių. Verslas šiuo atveju pats spręstų ką statyti, kokio galingumo turėtų būti jėgainė, kokiomis kainomis parduodant elektros energiją įmanoma tą projektą daryti pelningą, o valstybė gautų naudą mokesčių pavidalu.
3. Dėl Lietuvos energetikos vystymosi prognozių.
Dėl suaktyvėjusios branduolinės energetikos taikymo, ilgėja branduolinių jėgainių įrengimo laikas. Vistik nutarus statyti VAE, net esant itin palankioms sąlygoms, daugelis ekspertų prognozuoja, kad naujos branduolinės jėgainės užsakomosios įrengimų specifikacijos galėtų būti paruoštos per 4-5 metus, užsakymai ir jų vykdymas (vėl esant itin palankioms aplinkybėms) truktų dar 5-6 metus. Matosi, kad apsisprendus statyti branduolinę jėgainę, ji galėtų pradėti dirbti tik 2027 metais. Taigi net ir artimoje ateityje Lietuvai yra būtini kiti (realūs) sprendimai, užtikrinantys energetinę nepriklausomybę, nes 17 metų tarpas yra per ilgas tikėti pažadais, kad tuomet (po 17 metų!) jau būsime pilnai apsirūpinę pigia ir nepriklausoma energija.
Visiems žinomas faktas, kad likus vienam reaktoriui IAE padengdavo visus Lietuvos poreikius. Likdavo elektros dar ir kaimynams. Uždarę 1300 MW galios Ignalinos AE, ją galime pakeisti žymiai galingesne 1800 MW Lietuvos elektrine, o po modernizacijos 2011 m. ji turės net 2200 MW instaliuotą galią. Senuosius agregatus taip pat galima pritaikyti kūrenti biokuro dulkes, taip sumažinant ir gamtinių dujų iš Rusijos ar kitų kraštų naudojimą.
Pateikiamų prognozių, kiek Lietuva turėtų sunaudoti elektros energijos 2020 metais, patikimumu galima būtų taip pat suabejoti. Lyginant davinius su kitomis ES šalimis matosi, kad tik buityje Lietuvos gyventojas sunaudoja mažiau elektros energijos, o gamyboje, dėl žemo darbo našumo, elektros energijos sunaudojama iki 2 kartų daugiau. Diegiant naujas technologijas (ypač kai gąsdinama brangia elektra) tikrai bus atsižvelgta į energiją taupančių įrenginių diegimą. Taigi realus energijos sunaudojimo augimas per dešimtmetį galėtų būti apie 1,3 – 1,4 karto ir didelio naujų generavimo šaltinių poreikio lyg ir nereikalauja.
Kita vertus yra labai svarbus energijos tiekimo patikimumo didinimas, pirmoje eilėje sukuriant Lietuvos 330 kV energetinių tinklų žiedą , kuris leistų sistemai stabiliai dirbti, net atsiradus tiekimo iš šalies trikdžiams.
4. Artimiausi būtini darbai
Niekam nėra paslaptis, kad dabartinė energetinė padėtis reikalauja turėti patikimą dujų tiekimą. Čia valdžios pastangos, skubinančios suskystintų dujų terminalo statybą, yra matomos ir pateisinamos ir visuotinai remiamos. Turėdami dujų tiekimo alternatyvas, mes užtikrintume ir pakankamą elektros energijos generavimą ir pramonės vystymą. Svarbus ir degiųjų dujų rinkos įkūrimo klausimas.
Biokuro resursų įsisavinimas leistų atsisakyti gamtinių dujų šildant pastatus ir sukurtų keletą tūkstančių realių darbo vietų.Lietuvos biokuro asociacijos duomenimis per 10 metų galima pasiekti, kad apie 80 proc.šilumos bus pagaminta naudojant tik biokurą (pavysime Švediją!). Naujos techologijos biokuro ruošime (pav.mikronizacija – pagal vienodą standartą paruoštos medienos, šiaudų, kitų augalų degiosios dulkės), degiųjų dulkių fabrikai visoje Lietuvos teritorijoje, degiųjų dulkių gabenimo konteinerių gamyba bei diegimas, gabenimo infrastruktūros sukūrimas vėl sukurtų tūkstančius realių darbo vietų. Tikimasi, kad atsirastų ir degiųjų dulkių rinka ar net eksporto galimybės.
Alternatyviosios energetikos diegimas turėtų būti taip pat prioritetinė energetikos kryptis. Deja jos vystymas, remiant (nustatant) sugeneruotos elektros energijos pardavimo tarifus, ko gero jau nėra perspektyvus. Šios energetikos skatinimas galėtų būti atliekamas dengiant kokią nors dalį įrengimo išlaidų, kaip tai bandoma daryti renovuojant daugiabučius namus. „Žaliųjų namų“ (kai energijai taupyti naudojamos įvairios atsinaujinančios energijos sistemos) statyba ar renovavimas iki „žaliųjų namų‘‘ lygio taip pat turėtų būti remtina veikla. Čia ir turėtų būti leidžiama ir dalis pinigų, sukauptų per VIAP (visuomeninį interesą atitinkanti paslauga) naujos branduolinės statybai (ar imitacijai).
Atskirai reiktų aptarti energijos taupymo galimybes vystant mikro alternatyviąją energetiką. Labai mažų vėjo elektrinių (1-3-5 kW) gamyba ir diegimas, saulės kolektorių (karštam vandeniui ruošti) ir mikro saulės elektrinių (fotovoltinė elektra) gamyba ir diegimas yra dar viena skatintina verslo sritis, kurią labai greitai užpildytų smulkusis verslas. Vartotojui mikro energetika sudaro galimybę būti bent dalinai nepriklausomu nuo centalizuotų energijos šaltinių, o „žaliasis“ energijos skaitliukas (leidžiantis tuo pačiu tarifu pirkti iš tinklo ir parduoti į tą patį tinklą energiją) stabilizuotų ir energijos kainas. Keliant tinklo operatoriui elektros energijos kainas, vartotojas galvotų apie savo „mini energetinio ūkio“ galių didinimą ir apie kuo didesnio kiekio brangesnės energijos pardavimą tinklui.
Taigi prioritetai artimiausiam laikotarpiui (gal net ne ilgiau kaip penkmečiui) galėtų būti:
–Suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba
-Dujų rinkos įvedimas (skatinimas)
-Biokuro naudojimo skatinimas. Naujų techologijų biokuro ruošime įdiegimas
-Biokuro bendros rinkos įvedimas (skatinimas)
-Kruonio HAE pilnas projektinis paleidimas
-Energetinių jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos įdiegimas
-Senųjų Lietuvos AE blokų pritaikymas deginti biokuro dulkes
-Baltijos šalių energetinio ūkio sinchronizacija
-Lietuvos elektros energijos 330 kV tinklo žiedo įrengimas
-Baltijos šalių elektros energijos rinkos įvedimas
Minėti darbai taip pat pareikalaus didelių inesticijų, tačiau tam bus panaudoti žymiai mažesni finansiniai resursai lyginant su VAE statyba ir per 10 metų bus galima užsitikrinti pilną Lietuvos energetinę nepriklausomybę.