„Mes prieš dešimt metų jau nutarėme, o jūs dabar viską norite sugriauti“, – svarbiausias dabartinės valdžios argumentas dėl referendumo ir VAE. Tačiau tie „mes“ ir laimėjo valdžią tiek Seime, tiek prezidentūroje, nes žadėjo sugriauti LEO. Tikrai sugriovė, bet iššvaistė beveik milijardą (ir vėl šakalų pėdsakai), tačiau po labai brangių „galimybių“ studijų LEO vėl „atgimdė”. Tad prie ko čia „išvirkštėnai“? Čia jie tikrai ne prie ko – tie „mes“ kruopščiai visus tuos metus slėpė nuo mūsų, ką jie yra sumanę. Jokių alternatyvų, skaičių – tikėkite, mes viską žinome ir mokame! Branduolinės ambicijos gal ir būtų patrauklios, tačiau šalis, turinti 40 mlrd. skolų, būtinų skubių bet brangių energetinių projektų (jungtys su Lenkija ir Švedija, suskystintų dujų terminalas, šilumos gamybos atpiginimas ir kita) turi realiai pasverti savo galimybes ir neprivesti visos šalies prie bankroto.
Labai pamokanti yra Islandijos patirtis. Norėdami po finansų krizės „perkrauti“ sistemą, žmonės ima valdžią. Kaip pareiškė Islandijos Altingo (parlamento) narė Birgitta Jonsdottir, jei šalis gamina sau dešrą, šalies žmonės turi žinoti iš ko ji gaminama. O ir naujai paskirtas Islandijos specialusis prokuroras darbuojasi iš peties – įtariamųjų virš tūkstančio. Kad taip mums tokį prokurorą, gal tada ir branduoliniai sapnai atitoltų…