Kategorija: Kronika

Energetikos ministras po uždarų Seimo Ekonomikos komiteto ir Atominės energetikos komisijos posėdžių pareiškė, kad Leo LT uždarymas valstybei kainuotų apie 600 mil. litų, bei VST grąžinimą privatininkams ir dar tikimybę Strasbūro  teismu. Tokią išvadą jam pateikė ministeriją konsultavę teisininkai. Kas tie teisininkai, ką daugiau aptarė posėdžiavę komiteto ir komisijos nariai ministras nenorėjo įvardinti. Taigi mus vėl gelbėja tik slaptumas. Tačiau pozityvu tai, kad jau įvardinta Leo išardymo suma. Ją galėtų sumokėti visi Lietuvos žmonės, sutikę, kad žadėtas elektros kainų sumažinimas būtų nukeltas vienu mėnesiu, o toliau tuos nuostolius gal būtų galima išieškoti iš tikrųjų tą sandorį stūmusių lobistų.

Leo Lt pradeda žadėtą kampaniją pagerinti savo įvaizdį, pareikšdama, kad nuo liepos 1 dienos atpigina 4 ct už kilovatvalandę elektrą galutiniams vartotojams. Tai iš tiesų būtų gera žinia, jeigu tokia atpigusi elektra butų ir po 2009 metų pabaigos. Deja ekspertai prognozuoja, kad kitais metais už elektrą galutinis vartotojas turėtų mokėti nuo 50 iki 80 ct/kWh.

Daugelis apžvalgininkų kainos atpiginimo akciją sieja su gegužės 15 diena, iki kurios Andrius Kubilius žada apsispręsti ką daryti su labai jau prieštaringa Leo LT.

Taigi, ponai , dėkite kortas ant stalo – iš kur atsirado resursai, o gal iš vis kainų nereikėjo kelti nuo šių metų pradžios? Čia ir prasideda tamsus miškas  – vartotojai ( o ne tik Energetikos ministras) nori žinoti, kaip skaičiuojamos  elektros kainos, kokia dalis tenka elektros gamintojui, perdavimo bei skirstymo tinklams ir kokia dalis tenka projektų vystymui ( arba valdymo aparato išlaikymui ir pelnui).

Atsinaujinančios energetikos vystytojai niekaip negauna informacijos iš Leo LT, kaip skaičiuojamos kvotos vėjo jėgainių įrengimui, nors specialistai tvirtina, kad tinklų apkrovos dažnai siekia tik apie 10-15 proc. Nesupranta, kaip apskaičiuojama perteklinės elektros energijos pirkimo kaina, jeigu neturintis kvotų elektros gamintojas nori ją parduoti Lietuvos energijai, o paklausus apie mažųjų elektros pardavėjų licenzijavimą, mano gavę nekorektišką klausimą, į kurį nedera reaguoti. Daug kas kalba apie laisvą (bendrą) elektros energijos rinką, tačiau ir čia nesimato skaidrumo.

Taigi, artėja gegužės 15, apsisprendimo dėl Leo diena! Kas ką aps…? Pralaimėję, ko gero, būsime mes visi!

 

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų linkę pritarti, kad Leo Lt būtų išformuota , uždaryta. Taip skelbia BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atliktos aplkausos duomenys.  Vyriausybė viešai paskelbė  siekį iki gegužės 15 dienos apsispręsti, koks bus prieštaringai vertinamos bendrovės Leo LT likimas. Buvo pranešta, kad Ministras pirmininkas sudarė darbo grupę (komisijos vadovas Arvydas Sekmokas) parengti išvadas dėl minėtos bendrovės veiklos. Tačiau žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo abejonių (pav.Lietuvos Žinios , 2009-05-04; Viliaus diena, 2009-05-04; Paskutinė instancija, LNK, 2009-05-04), kad sprendimai  dėl Leo gali būti sąmoningai vilkinami, siekiant tęsti sutarčių pasirašymus, dalyvaujant Leo LT,  ir kuriant bendrovę jungčiai su Švedija, ir jungčiai su Lenkija. Kuo daugiau bus tempiamas laikas, kuo daugiau bus pasirašyta sutarčių, tuo sunkiau  bus bendrovę išformuoti, o dar visus  akina tie nelemtieji 38 proc. privataus dalininko akcijų. Įtariama, kad bet kuriuo atveju dalininko turtas, atlikus kokius nors darbus vis didės 38 proc. dalimi. Visuomenė nenori  Leo LT, taigi kyla klausimas,  kas žada  pasuoti – konservatoriai, ar tik Kubilius?

 

Balandžio 29 dienos BTV televizijos laidoje profesorius Leonas Ašmantas  pareiškė, kad jeigu bus bandoma statyti naująją atominę  (NAE) didesnio kaip 3000 MW galingumo,  Drūkšių ežeras taps techninio vandens tvenkiniu, nes didesnis elektrinės galingumas pareikalaus daugiau vandens ir aukštesnė vandens temperatūra  jau pažeis ežero ekologinę pusiausvyrą. Paklaustas ar atsipirktų NAE, profesorius neabejodamas pareiškė, kad lengvai atsipirks, tačiau paklaustas,  ar tada jau Lietuva galės tapti UCTE nare,  atsakė, kad iki to laiko Rusija pati gali prisijungti prie UCTE sistemos, o kitu atveju, tai yra norint Lietuvai atskirai eiti į UCTE, reikės mokėti milžiniškas sumas Rusijai, būktai už pablogėjusias sąlygas energetikoje.

 

Balandžio 16 dieną Vilniuje susirinko Lietuvos ir Vokietijos verslo, ekologijos, energetikos sričių atstovai, rengiantys diskusiją ir verslo mugę apie atsinaujinančios energijos šaltinius. Tarptautinę konferenciją ,,Žalioji energija – iš gamtos imame, gamtai atiduodame.Verslo mugė“ surengia tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondas ir Lietuvos – Vokietijos forumas.  Konferencijos tikslas buvo parodyti ir padėti žmonėms rūpintis aplinka bei atkreipti verslo atstovų dėmesį į energijos taupymo ir alternatyvios energijos naudojimo privalumus, skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir intensyvinti Lietuvos-Vokietijos bendradarbiavimą šioje srityje. Konferencijoje buvo skaitomi verslo, mokslo bei teisės aktus priimančių bei vykdančių institucijų atstovų pranešimai. Dalyviai išgirdo  daugiau nei dešimties geriausių savo srities specialistų pasisakymų iš Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių. Paraleliai su konferencija buvo surengta “Žalioji energija” verslo mugė, kurioje dalyviai susipažino su šia sritimi besidominčių įmonių ir institucijų atstovais, apsikeitė idėjomis, susijusiomis su atsinaujinančia energetika, užmezgė naujų verslo kontaktų.  Konferencijos pranešimus galite rasti:

http://greenenergy2009.wordpress.com/2009/04/24/konferencijos-pranesimai/

 

 

Tikėtina, kad baigėsi diskusijos dėl  tarpsisteminės  elektros jungties tiesimo į Švediją. Latviai, gavę dalį iš finansinės  paramos, skirtos ES minėto tilto statybai, savo vidaus elektros tinklų sutvarkymui, atsisakė savo ankstesnių reikalavimų. Taigi jungtis bus kažkur arti Klaipėdos.  Lietuva, kaip ir dera turtingesniam kaimynui, savo elektros tinklų sutvarkymo darbus atliks savo lėšomis.